penktadienis, gegužės 17, 2013

Šioks toks pasipiktinimas.

Neinu šiandien į mokyklą, pasidariau atostogas. Taigi sėdžiu dabar su atidarytu balkonu, aplink mėtosi saldainių popierėliai, o aš tarškinu klaviatūrą.
Neseniai, ant sesers stalo, netyčiom radau žurnalą, pavadinimo neskelbsiu, dėl tam tikrų priežasčių. Buvo atverstas puslapis, kuriame 'paauglės' rašo savo bėdas ir klausia patarimo. Pirmas dalykas už kurio užkliuvo akys - 12 metų mergaitė. Skundžiasi, kad nepasitiki savimi. Taip, šitas dalykas kamuoja be jokių amžiaus nuostatų, bet kodėl atsakyme minima, kad ji jau paauglė? Kodėl visuomenė taip prikiša, kad 12-13 metų vaikai jau tampa paaugliais? Kai aš buvau tokių metų man tikrai ne brendimas ir paauglystė galvoj buvo. Gal per vėlai bręst pradėjau ar ką, bet šiuolaikiniai vaikai mane stebina. Visos tos meilės seilės būnant 10-11 metų. Watafak? Tokiu momentu aš dažniausiai verkdavau dėl nulaužtos barbės galvos, o ne dėl bernų. Žinant tą faktą, kad kuo toliau, tuo ankščiau bręsta vaikai, tai mūsų laukia tarkim 3000 metais? Kas čia daros su tuo pasauliu. Visi tie swaggeriai, yolo. Kas per ..? Jeigu norit ankščiau subręsti tai ir elkitės brandžiau.
Mano manymu, paauglystė gyvenimo tarpsnis tarp 13-18 metų. Čia labai sudėtingas dalykas. Bet kam apsimesti, kad tu neva jau suaugęs, jei iš tikro visiškai nenumanai apie tolimesnius savo žingsnius ir esi morališkai ir finansiškai priklausomas nuo tėvų. Taip, būtent nuo tų tėvų, kurie atrodo didžiausi priešai ir linki tik blogo. Kad ir kaip jie užknistų su savo moralais ir nuolatiniais klausimais, po keliolikos metų suvoksi, kad po galais, jie buvo teisūs.
Manęs nepiktina tie, kurie iš prigimties sugeba būti protingesni, įžvalgesni ne pagal savo amžių. Tokiu atveju viskas okey, bet iš tiesų geriau, kai viskas vyksta su laiku ir nereikia per daug skubėti užaugti, nes paskui viskas ką tegalvosi "damn, kaip vėl norėčiau būt vaiku, kuriam niekas per daug nerūpi." Iš patirties sakau. Užaugsim mes visi, mirsim taipogi visi, nėra kur skubėti.
Žinau, kad 99,9 proc. čia nusišnekėjau, bet reikėjo kažkur išlieti visą šitą le pasipiktinimą.

Dienos klausimas: kokia jūsų nuomonė apie per anksti 'paaugliais' tapusius vaikus?

11 komentarų:

  1. Būtent! Gana senai apie tai galvojau. Dabar žiūriu,mūsų mieste 4-okės ir 5-okės jau vaikinų ieško,primeta ,,suagusias'' dar prie to,kad pasidarytų ,,kietesnės'' gert,rūkyt pradeda,nors jie tikrai su savo gyvenimu dar dorai nemoka elgtis....

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Niekada nesuprasiu tokių dalykų, kad jei rūkai ir vartoji alkoholį, neva esi suaugęs ir kontroliuoji savo veiksmus. Nė velnio.

      Panaikinti
  2. Kaip aš tau pritariu! Man tiesiog juokas ima matant, kaip penktokė vaikšto įspraudusi savo rankutę į devintoko delną, arba kaip į socialinius tinklus kelia bučinių akimirkas.
    Man net devintokei tas vaikinas nereikalingas, bet matyt, mes jau per senos tai suprasti..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Duok žaibą, esu devintoj klasėj, bet vaikino man pašonėj visiškai nereikia. :DD
      Ir dažniausiai tik pašaipiai suprunkščiu pamačius, kaip trylikos metų mergaitė prisiekinėja meilę beveik pilnamečiui..

      Panaikinti
  3. Oi, pažįstu aš tokių. Į juos žiūrint, kalbant su jais ar klausantis darosi tikrai juokinga. Kai pasižiūriu į dabartinius vaikus ir prisimenu, kokia aš buvau jų amžiaus... Gerai, gal ir rašau mano močiutės stilium - "o mano laikais..." :D Turiu jaunesnį pusbrolį, o jis kartais papasakoja istorijų iš savo klasės. Tada pradedu galvot, kad kai aš buvau ketvirtokė, man tik rūpėjo pažiūrėt televizorių ir pažaist lėlėm ar susitikt su draugėm, o pas jį - muilo operos, neatsakytos meilės ir panašiai...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man užtenka pamatyti, kas vyksta mano mieste. Juokas ima, kai pamatai facebook'e mergaitę dedančią nuotraukas su kaljanu ar rašančią įrašus apie nelaimingą meilę. Tokiu laiku aš nežinojau kas yra facebook'as ir linksminausi piešdama su paint'u ir žaisdama žaidimus.
      Nesupras tie vaikai mūsų. :DD

      Panaikinti
  4. Nu nestumkit jūs taip žiauriai:D Man 11, aš penktokė, nu ir jo, nebe tie laikai žaist su lėlėm. Net nežinau dėl ko. Pamenu, prieš du metus man žiauriai patikdavo, bet tai kad nebuvo su kuo žaist, ir nustojau. Ir omg, tikrai nereikia taip stumt su tais bernais. Nė viena mano draugė su jokiais kaljanais nesifotkina, neverkia dėl meilių seilių kaip rašot ir pati taip nesielgiu. Ir manau, kad bent pagal mano amžių aš elgiuosi kaip vyresnė, nes jau ir galvoju apie ateitį, bei stengiuosi sau leisti pildytis svajonėm... Pvz.: rašau blogą. Nu ir žodžiu tikrai nebeturiu ką besakyt, bet bent jau iš mano pažįstamų rato nėra taip, kaip jūs aprašot:D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pagarba, kad nesielgi taip kaip aprašiau, bet verta pripažinti, kad ne visi tavo amžiaus vaikai yra tokie kaip jūs. O mes kalbame aplamai, kas vyksta mūsų aplinkoje.

      Panaikinti
  5. Man bus 12 metų Birželio 19. Juk nesvarbu kada ta paauglystė prasideda... Iš esmės pasikeičia tik tavo kūnas ir truputį mąstymas. Aš pavyzdžiui iš viso buvau keista mergaitė, nes lėlės manęs taip baisiai netraukė. Aš su jom tik nuo kokių 7 iki 9 metų labiau žaisdavau :D Meilės 10 - 13 metų man irgi juokinga. Nes tokio amžiaus manau nei viena nelabai dar suprantas kas ta meilė... O kai facebooke trečiokas parašė, kad ieško merginos, tai vos nuo kėdės nenukritau... Gėrimai ir rūkymai, tam, kad pasirodyt kietesnei, vyresnei iš viso yra absurdas... :(( Keisti tie XXI amžiaus žmonės... :/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manęs lėlės irgi netraukdavo, aš su mašinytėmis žaisdavau. :D O meilės traukt pradėjo praeitais metais (??). Kartais susidaro vaizdas, kad per vėlai bręst pradėjau. Bet, kad trečiokai merginų ieško, nu joo, čia jau nekažką..

      Ačiū už komentarą. :)

      Panaikinti