antradienis, birželio 25, 2013

Giminių susitikimas? Challenge accepted.

Taip jau nutiko, kad šį savaitgalį apturėjau tokį reiškinį kaip tam tikros giminės šakos susitikimą. Jeigu sąžiningai - man drebėjo keliai, nes trenkiausi į kažkokią sodybą, pas kažkokius nežinomus žmones, kurie manęs nematę tikriausiai apie 10 metų. O aš jų net neatsimenu. Buvo puiki proga atgaivinti atmintį ir susipažinti iš naujo.
Iš tiesų, buvo visai nieko. Skanus maistas, visai nieko kompanija šalia, garso takelis.. Hmm, pagal pageidavimus.. Porą dainų užskaityt galiu. Gretai praėjęs laikas ir aš - visa šlapia nuo lietaus, važiuojanti namo ir bandanti susigaudyti, kad viskas baigėsi ir galiu ramiai užmerkti akis ir pabandyti nusnausti, nes kėliausi super anksti, kad spėčiau pasiruošti fiziškai ir morališkai šiam didžiajam renginiui. Po to keletas valandų praėjusių labai greit ir ilga kelionės, per kurią susuko vidurius. Nežinia ar iš baimės, ar iš nežinojimo kas bus. Jaučiuosi, lyg visados bijočiau žmonių. Iš dalies taip ir yra. Aš jų bijau. Mane geriau palikti narve su laukiniais žvėrimis, negu kambaryje, kuris pilnas man nežinomų žmonių, Aš nežinau kodėl taip yra, tiesiog aš nemėgstu jų. Niekada negali žinoti, ką jie galvoja, kas vyksta jų mintyse, kokie bus jų veiksmai ir pasekmės.
Taigi, esmė tame, kad su susisukusiomis žarnomis nuvažiavau į ta sodybą, pasisveikinau su visais, kurie tik sveikinosi, awkwardly padėjau ant stalo melioną ir pabandžiau atsiminti žmonių veidus, kas jie tokie ir kada paskutinį kartą juos mačiau. Ir labai svarbus dalykas yra, jeigu nori, kad žmonės susidarytų gerą įspūdį apie tave - šypsokis non stop.  Ir stenkis būt savimi, tiesiog. Bendrauk su visais maloniai, galų gale jie juk tavo giminės. Džiaugiuosi, kad sugebėjau suimt save ir būt tokia kokia mėgstu: draugiška, šilta, maloni ir visada besišypsanti. Gerai, ta šypsena buvo dingusi kelioms minutėms, kai sugebėjau užropot kažkur ir išsisukt koją, bet net šlubuodama sugebėjau išlaužt kažkokį vypsnį. Lovely.
Mano manymu, šitą reikalą išlaikiau, atlaikiau ir perlaikiau. Priminiau daugumai, kad egzistuoju. Vien tai jau pliusas. O visa kita tik smulkios, mažos mielos detalės, kurios susidėjo ir padarė tą dieną įdomesnę ir savitesnę, šiokį tokį naują gyvenimo prisiminimą. Visas tas vakaras man įrodė, kad kartais ir su giminėmis gali būti linksma, nors jų ir nepažįsti.

Dienos klausimas: kaip elgiatės per giminių susitikimus?

16 komentarų:

  1. Na pas mane giminių susitikimų kaip ir nebūna... Aš su jais dažnai susitinku įprastomis dienomis, o su tolimesniais susitikus žinoma keistoka būna, bet geitai apsiprantu ir atsipalaiduoju :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man apsiprast prie kitų žmonių arba naujos vietos prireikia bent valandos. :D

      Panaikinti
  2. Aš irgi kaip tik grįžau iš giminės susitikimo, šiaip pastaruoju metu kiekvienais metais stengiamės tokius daryt, tai jau beveik pripratau, nors vis vien nejauku būna susitikt su tolimom pusseserėm, kurios tarpusavy pažįstamos ir nelabai nori su tavim bendraut, bet pora linksmų pokalbių, žaidimų ir štai, viskas susitvarko :D Šiaip aš irgi visuomet stengiuosi šypsotis, būti maloni ir mandagi. Man patinka tai, kad bent jau šioje giminės šakoje, su kuria buvau savaitgalį susitikusi, nėra įpročio kiekvienam suaugusiam ar senyvam žmogeliui prieiti ir kartoti, kokia tu didelė, kaip užaugai ir t.t. Čia visi bendrauja su tavim kaip su lygia, leidžia pasijust žmogum ir užtat kažkaip visai noriai važiuoju į tokius pasibuvimus [na, bent jau iš vienos giminės pusės]. Tai va, pasipasakojau čia truputėlį :> Šiaip, manau, kad tokie susitikimai yra geras dalykas, vis dėlto gimines pažinot reikia ir smagu kartais pasibūt :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pas mus giminių susitikimų būna gana mažai, nes platus tas mūsų klanas, tai reikia kažkaip dalimis daryt juos. :D
      Grynai ta pati situacija būna ir vienoj mano giminės šakoje, o kitoje viskas priešingai. :D Bet stengiuosi dalyvauti visur ir visada, nes dažniausiai pagarsėju kaip "ta linksmutė, kuri moka visus prajuokinti savo išmone.".
      Giminės susitikimai būna tikrai visai nieko. (y)

      Panaikinti
  3. Pamenu kai praeitais metais buvo tas giminės susitikimas. Nei jaudinausi, nei ką, tiesiog labai labai labai nenorėjau ten eiti. Nuėjau, prabuvau, ir viskas. Nesu sužavėta tokiais dalykais, bet tiek jau to. :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Lažinuos, kad tau žymiai geriau būtų su draugais, negu giminėmis. :D

      Panaikinti
    2. Laimėjai! Iš ko lažinomės? :D

      Panaikinti
  4. Su giminėm mes nekaip suatariame,tad labai retai su jais susitinkam...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tai kodėl taip? :O Manau, būtų daug smagiau visiems susitaikyti ir suorganizuoti kažką. :)

      Panaikinti
    2. Kaži,ar būtų įmanoma...Kartais nė pati nesuprantu kodėl visi vieno kito nekenčia. Tiesiog reguliuot ir kištis į visų gyvenimus nori. Na taip,būtų smagu,tačiau tokioj padėty tikrai nesinori tokių giminių :D

      Panaikinti
    3. Pas mane irgi panašiai buvo, kad kažkaip sugebėjom susitaikyt. :) Gal ir tau taip nutiks, juk laikas eina ir užsimiršta visi tie pykčiai. :)

      Panaikinti
  5. Ah..Tie giminių susitikimai ... Amžinos bėdos ....Visuomet .... Nepatinka,man taip. Amžinai visi susipyksta,kažkas kažkam papprieštaravo,jau ginčai ir t.t. Nepatinka ,man ... Nuo anų metų nebeeinu .

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Na, taip, tokių dalykų pasitaiko, bet kartais juk gali būti visai smagu. :)

      Panaikinti
    2. Na aišku ,taip .... 2 kartus buvo smagu,kol mums buvo po 2,3,4,5,6 metus ... Poto mes užaugom ir dėl mūsų viskas griūna,kad neturim jokių užsiėmimų .. Nejaugi jie nesupranta,kad mums jau ne 5 ar 6 metai ? Kad,mes nežaidžiam slepynių ir panašiai ? OMG ...Nebegaliu ..

      Panaikinti
    3. Manau, reikėtų gražiai jiems paaiškint, kad jūs jau nebe maži vaikai ir pasistengti susirasti kokį užsiėmimą. Kartais net kalbėtis tarpusavyje gali būti smagu. :)

      Panaikinti