šeštadienis, birželio 15, 2013

Viskas tik prasideda.

Taip ramiai ir leidžiu savo vasaros dieneles. Nežinau, gal birželio pabaigoje - liepos pradžioje įsivažiuosiu ir pradėsiu daryt visokius keistus, naujus dalykus. Nušvis protas ir pagaliau pradėsiu vasaroti. Kol kas vyksta vasaros privalomieji darbai: mokyklinių daiktų nukišimas/atsikratymas, mokyklinės nuotaikos atsikratymas, bandymas priprasti, prie naujo režimo, naujų vasaros hitų paieška ir susivokimas, kad dar tikrai nemažai laiko liko nuveikti šį bei tą.
Turiu įprotį - iš kiekvienos vasaros kažką pasiimti. Tai nebūtinai turi būti realūs daiktai. Dažniausiai tai būna naujai sutikti žmonės, maži atradimai, kurie dažniausiai būna mano mažam pasauliui labai dideli. Arba tiesiog prisiminimai, įvykių, kurių net nesitikėjau. Taip jau sutverta, kad mano gyvenime viskas, kas nuostabu nutinka visiškai to nesitikint ar bent jau negalvojant apie tokią įvykių eigą. Taip, kad jau kuris laikas stengiuosi nesirūpinti ateitimi ir žiūrėti kas bus. Aplamai, tas galvojimas, ką daryti, kad nutiktų taip ar anaip, labai vargina. Geriausia atsikvėpti, susikelti koją ant kojos ir laukti ką gyvenimas atneš tau. Visus devynis mėnesius aš jam nešiau ant sidabrinės lėkštutės mokslo vaisius, laikas jam parodyti savo kulinarinius sugebėjimus ir atnešti man kažką jo paties gamybos. Ir tikėtis, kad jis manęs nenuodys.
Iš tikrųjų yra super jausmas atsikelti ir žinoti, kad niekur nereikia skubėti, gali veikti ką nori. Aišku, kartais ištinka veiklos stygius ir mintys būna netokios, bet viskas susitvarko. Veiklos visada yra ir bus. Jei labai nori, tai ir rasi. O mintis galima pakeisti, nukreipti ir visaip kitaip pašalinti iš galvos. Tik nereikia leisti joms ten įsišaknyti, kaip kokiomis kiaulpienėm braškėse, nes paskui labai sunku išrauti lauk ir niekada nebūsi garantuotas, kad jos neataugs. Vyt lauk tas blogas mintis, pasižiūrėt aukštai į debesis ir suvokt, kad viskas gerai. Net jeigu ir dangus apsitraukęs šleikščiai tamsia spalva, kuri prognozuoja audrą, vis tiek užversk galvą ir pasižiūrėk. Juk tuos debesis vis tiek nupūs, tai tegul tuo pačiu nupučia ir tas mintis. Stay positive.
Mano planai kitai savaitei visiškai paprasti ir menki: tiesiog toliau gyventi ir išgyventi iki sekmadienio, tada vėl iš naujo. Po truputį vykdyti dalykus esančius sąraše (iš 14 liko tik 11, o sakiau, kad per birželį įvykdysiu viską.. sureee..), mėgautis vasara, geru oru (?) ir leisti sau atsigauti po viso to bullshit, kurį kitaip dar vadina devinta klase/ pirma klase gimnazijoje. Sinonimai.

2 komentarai:

  1. Taaaaaip. Atsikeli ryte, nieko neveiki, tada vakare tave aplanko genialios mintys, rytojaus dieną nuveiki ką nors tobulo... Taip ir atsiranda vasaros prisiminimai, žmonės...

    AtsakytiPanaikinti