sekmadienis, liepos 21, 2013

Paskutinės naujienos.

Kaip mistiškai užėjo, taip pat mistiškai ir praėjo visi mano sveikatos nesklandumai. Ačiū visiems mieliems žmogiukams, kurie linkėjo sveikt. Vien komentarai privertė pasijausti žymiai geriau.
Labai norėjau spėt parašyt įrašą, kol dar galiu. Nes šiandien vakare jau lėksiu vėl į kaimą, kuriame nėra jokio interneto ryšio. O neparašyt ir dingt pusantros savaitės man atrodo labai negražu.
Kompiuterio ekrano kamputyje esantys skaičiai mane apgaudinėja, kad dar tik 13h. Bet šalia gulintis telefonas neigia tai ir patikslina, kad jau beveik 15h. Nujaučiu, kad parašius šitą menkutį įrašą teks eit persikrauti daiktus, susirasti visus išmėtytus plaukų šepečius, dantų šepetukus ir drabužius. Tada pasinaudoti dušo privalumais ir išsiplauti galvą. Nieko ypatingo.
Labai smagus jausmelis aplanko, kai žinai, kad dar ne viskas padaryta ir dar laukia daug malonių/bjaurių staigmenų. Bandau šarvuotis kantrybe ir laukiu visko, ką siųs gyvenimas. Kad ir kaip bebūtų, bet jau pradedu mąstyti apie naujus mokslo metus. Juk, po vasaros niekas nesustos, laikas vistiek eis. Ir jeigu laiku neapsižiūrėsi, gali pasijausti, kad jau baigiasi pirmas pusmetis, o tu vis dar gyvenai vasaros nuotaika. Nebijau aš tų naujų mokslo metų. Jie vis tiek turi praeiti, o kokius pėdsakus paliks, priklauso tik nuo manęs pačios.
Dabar nuskambės labai keistai, bet.. Noriu vėl pradėt bėgiot. Savaitė ir jos trečdalis per kurį apturėjau labai netikėtą poilsį jau atsibodo. Norisi apsiauti tuos naujus sportbačius ir pasileisti kaimo keliukais su iki pat ausų būgnelių įgrūstais ausinukais. Nors ir žinau, kad po keleto metrų prarasiu kvapą ir vos vos paeisiu, bet vis tiek norisi pajusti tą deginimą krūtinėje. Sporto fanatikė.
Mano mąstymas pasidalinęs į tris dalis: viena nori likti čia, pas tetą, kita važiuoti į kaimą, o dar kita tiesiog grįžti namo. Bet sudėliojus visus pliusus ir minusus, geriausia būtų šiek tiek nuvykti į kaimą. Nes atrodo, kad dar ne iki galo viską ten padariau. Norisi nueiti šen bei ten, aplankyti kai ką ir nuveikti keletą darbų, kuriuos planavau nuo vasaros pradžios. Po galais, man dar reikia kažkaip užpildyti visą piešimo sąsiuvinį, jei noriu iki galo užbaigti vasaros darbų sąrašą. Gyvenime nieko panašaus neliepsiu sau daryti. Visiškai nėra jokio įkvėpimo piešti, o ir gaunasi kažkokios teplionės. Tai tik dar kartą įrodo, kad mano arkliukas ne piešimas. Bet aš vis tiek užsispyrus kaip ožka bandau kažką pakeisti. Na, taip, veršiukus sąsiuvinių paraštėse ir draugų užrašinėse piešti moku, bet nieko daugiau. O kartais taip norisi nupiešti kažką, ką galėčiau pasikabinti ant sienos ir grožėtis. Kol kas ant mano sienos niūriai kabo keli plakatai su šuniukais ir pora abstrakčių darbų, kuriuos nuterliojau per dailės pamoką. Ir jie kabo tik tam, kad uždengtų išterliotą sieną. Ką gi, reiktų pabandyti susitelkti ties kitais dalykais: gitara, rašymu ir galbūt sportu. Nors tikriausiai nė vienas iš tų dalykų normaliai nesiseks, nes užgriebiu per daug veiklos. Kaip bebūtų,vis tiek kažkada sugausiu tą savo arkliuką su kuriuo galėsiu bandyti šuoliuoti per gyvenimą.
Šiltai apkabinu kiekvieną skaitantį šį sakinį.
Dienos klausimas: ar jau atradot savo arkliuką?

10 komentarų:

  1. Ne. Savo arkliuko paieškas vis pratęsiu.. Bandžiau piešti-nieko, bandžiau rašyti-nieko.. ir dar daug panašių bandymų buvo, bet nė vienas nepasitvirtino.. :/ Gal nebent siuvinėjimas, bet labai nuobodus dalykas tai.. :/ Tikiuosi dar surasiu aš tą savo arkliuką. :P

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Siuvinėjimas yra žiauriai daug kruopštumo ir atidumo reikalaujantis darbas ir jokiu būdu nenuobodus!
      Gali dar pabandyti groti kokiu instrumentu, rašymas irgi neblogai sekasi, stenkis kuo daugiau rašyti! Gali užsiiminėti papuošalų gamyba arba fotografavimu. Sėkmės tau! :)

      Panaikinti
  2. Aš irgi ne. Kiekvienais metais mano bureliai keičiasi ir keičiasi išskyrus užsienio kalbas ;//

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, įvairovė yra gerai. Bet kažkaip pagalvojau.. O gal tavo arkliukas yra užsienio kalbos? Ateityje galėtum vertėjauti! Kažkada buvau labai užsidegusi šia idėja. :D
      Sėkmės!

      Panaikinti
  3. Mano arkliukas- piesimas ir tapyba. Visi sako, kad talentai igimti, bet as piesima lavinau nuo PAT vaikystes ir dabar tikrai džiaugiuosi procesu ir rezultatais. Beje manau, jog hobis- veiksmas, kurio PROCESAS tave džiugina, o ne rezultatas. Sekmės paieskose!:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aukso žodžiai, mielas Anonime! Būtent procesas turi kelti džiaugsmą, ne vien tik rezultatas. Ačiū!

      Panaikinti
  4. Labai jaukus įrašas! Mano arkliukas - rašymas. Buvau savaitę kaime, ir vos tik grįžus, bėgau prie kompiuterio ir sunarpliojau naują straipsnį. Per savaitę spėjau pasiilgti šio nuostabus, atpalaiduojančio bei raminančio dalyko. Taip pat turiu ir kitų daug veiklų, kuriomis mielai užsiimu ir visas labai myliu. Siuvinėjimas, papuošalų gamyba, karoliukų vėrimas ir t.t. :)

    --------
    www.manasispasaulis.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū! Džiugu, kad jau sugavai savo arkliukus! Sėkmės juos auginant!

      Panaikinti
  5. O aš pasimetus... Ką moku daryti gerai - tai groti pianinu ar rašyti. Dėl pirmojo - jei labai noriu ir stengiuosi, groju puikiai, o štai jei pakiša nepatinkantį kūrinį, lyg tyčia groju blogai. Rašymas man visai patinka, tik štai visi ir sako - "o, tai gal būsi žurnalistė?". O aš to visai nenoriu... Man patinka absoliučiai viskas iš eilės, jei tik užsidegu entuziazmu. Vieną dieną galiu dievinti astronomiją, o kitą - domėtis kad ir politika. (Skamba keistai, bet visai įdomu.) Gal ir atrasiu tą arkliuką kada nors...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai gerai, kad domiesi daugeliu dalykų. Ne tik, kad pomėgio ieškai, bet ir akiratį prapleti. Sėkmės ieškant! :)

      Panaikinti