antradienis, liepos 30, 2013

Varlė keliauninkė, prisiminimai ir kiti dalykai.

Vos tik peržengus namų slenkstį ir numetus drabužių, knygų ir kitų daiktų pilnas tašes ant lovos, skubu sveikintis su jumis. Vajei, kaip pasiilgau rašymo čia.. Jau važiuojant namo dėliojau pavadinimą ir įžangą.. Darausi priklausoma nuo blogginimo..
Gaila, kad ilgai neužsibūsiu namuose ir vėl dingsiu iš čia. Net kojų apšilt nespėsiu. Bet bent jau normaliai paatostogausiu. Ir pailsėsiu. Nes tikrai nesinori sėdėt rugsėjo pirmą suole, visai suirzusiai, nes nė trupučio nebuvo laiko ir galimybių pailsėti. Galimybių yra, laiko taip pat. Kodėl gi nepasidžiaugus vasara ir neaplankius močiučių, tetos, jūros ir kitų vietų, kurios man labai daug reiškia.
Šiuo momentu atlieku dešimtis darbų. Tai viena ranka rašau įrašą, kita - bandau pradėti laišką (grįžus namo pašto dėžutėje manęs jau laukė net du laiškai!), nevalia pamiršti, kad ant lovos guli trys krepšiai, pusiau iškrauti, pusiau pilni. Taip pat karts nuo karto pereinu per Tumblr, Facebook'ą ir Gmail'ą. Skubu šiek tiek pasigirti, kad užbaigiau minčių sąsiuvinuką. Tiesiog atsisėdau sode ir rašiau viską, kas ilgai pūliavo mano mintyse. Visus jausmus, visus išgyvenimus, visas mintis paverčiau žodžiais ir išraičiau mėlynu tušinuku languotame popieriuje. Negalėjau visko nešiotis ilgiau. Reikėjo viską išlaistyti rašalu ant popieriaus. Po tokios terapijos pasijaučiau žymiai lengvesne galva ir geresnės nuotaikos. Nėra prasmės ilgai laikyti visus išgyvenimus, prisiminimus savyje - jie pradeda gesti, kaip koks per ilgai laikomas produktas. Geriausia juos suvartoti iki galiojimo laiko pabaigos - tokiu būdu neapsinuodysime ir nenuodysime kitų savo bloga nuotaika ir nuolatiniu burbėjimu, nes mes gyvensime tik savo prisiminimuose ir tuo kas buvo. Tuo pačiu ateina ir burbėjimas, kad "ak, kaip buvo gerai tada, o dabar visiškai nieko gero..". Jeigu kas nors gali pakeisti situaciją, tai tik tas pats žmogus. Visas gyvenimas priklauso tik nuo mūsų, o kaip jį leisim - burbėdami ar kažką veikdami - kiekvieno reikalas.
Dauguma mano pažįstamų/draugų skundžiasi blogu oru. O man? Man visai nieko. Tik galėtų nebūt to tvankumo. Tikrai nepadeda ir tai, kad mama virtuvėje skalambija šaukštais, samčiai ir kažką verda. Nubraukiu prakaito lašus, nuvalau prakaitu aptaškytą ekraną ir bandau rašyt toliau. Dangus labai gražiai apsiniaukęs. Spalva man primena anglimi išterliotas mano rankas. Kai buvau maža labai mėgdavau piešti jomis ant močiutės tvarto sienų. Iš šašlykinės ištraukiu keletą didesnių ir kaire ranka bandau piešti kažką, didelius ratilus, keistus pagaliukus, neva žmones, ant tos sienos taip pat užrašytas mano vardas. Vos tik pramokusi rašyti jį, tuoj pat įamžinau ant tos sienos. Labai malonu vaikščioti ten, tarsi tai būtų mano galerija, stebėti savo mažos piešinius ir prisiminti senus gerus laikus. Būdama ten pasiėmiau kreidos ir šalia viso to meno nupiešiau veršiuką. Dailus gavosi. Violetinės spalvos su rožinėmis dėmėmis.
P. S. Pažadus tęsiu. Gintarija faina.
Dienos klausimas: koks jūsų vaikystės prisiminimas yra pats mėgstamiausias?

10 komentarų:

  1. :D Tu faina irgi (kartais) ! Nu okok, visada. Smagiai laiką, matau, kaime praleidai. Jei tua patiko, patiko ir man. :) Nepavydžiu dabar tau viso to reikalo su daiktų iškrovimu ir pan. ;D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Yay, ir aš faina (kartais)! Yay, visada! :D Nieko tokio tie daiktai. :D Viską išverti ir norom nenorom turi susitvarkyt. :D Kambaryje vyraus meniška netvarka. :))

      Panaikinti
    2. P.S. Mano maloniausias prisiminimas iš vaikystės - kai švenčiau savo penktąjį gimtadienį darželyje. Mama nupirko tortą, visokių skanėstų, o mes labai linksmai, tokie visi maži, faini pabiručiai, laiką praleidom. Buvau dėmesio centre, kilnojo mane ant kėdės, dėvėjau plastmasinę karūną. Kas geriausiai, galėjau neiti pietų miego.! Labai jo nekenčiau. O kai visi sumigo ir su mama pasukom link namų, toli nuo mūsų pamačiau kažkokį vyrą su didele dovanų dėže. Po kelių akimirkų supratau, kad tai mano tėtis. Bėgte pasileidau link jo. Žinoma, vidury kelio išdribau. Bet man tai nerūpėjo, nubėgau pas tėtį, jis man davė didelę dėžę, tada nuėjom iki jo mašinos ir važiavom į kaimą, kur gavau dar daugiau dovanų.! Ech, geri laikai.

      Panaikinti
    3. Koks mielas pasakojimas. :D Atsimenu ir savo gimtadienius, nors ir ne darželyje, bet vis tiek smagu būdavo. :DD

      Panaikinti
  2. Patys mėgstamiausi vaikystės atsiminimai - tai tie, kuriuose dalyvaudavo mano draugė, taip pat buvusi kaimynė. Smagu prisimint, kaip važinėdavom dviračiais. Kai plyšo jos dviračio padanga, vienąsyk pasiūliau parvežti ją savo dviračiu. Na, ir nuo to laiko taip ir važinėjomės, nors ir laužėm taisykles :D Dar žaisdavom vieną ir tą patį stalo žaidimą laiptinėj (na ir kas, kad trukdėm kaimynams), švęsdavom Halloween'ą, pardavinėjom gėles po 10 centų ir šiaip visokių nuotykių patyrėm :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vajei, kaip smagiai skamba. :D Aš ir turėjau draugų aplink, bet mano nuotykiai tikrai nebuvo tokie linksmi. :D

      Panaikinti
  3. Kaip visada puikus įrašas. Skaičiau apie išpaišytą sieną ir prisiminiau senovinius piešinius olose ar dar kur :D Jei apie mano vaikystės prisiminimus... Net nežinau sunku kažką išskirti, buvo keli tokie nutrūkgalviški ir įdomūs, vaikystėje ko tik nebuvo prisigalvota... :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū tau! :)
      Būtent, dabar kai vaikštau ten labai panašu į tai. :D Buvau maža urvinukė. :D
      Vaikystėj daugiausiai ir turėjom drąsos viską išbandyt, nes viskas buvo įdomu. :D

      Panaikinti
  4. Jau kiek vaikystėj buvo nuostabių prisiminimų, tai vieną būtų labai sunku ir įvardint... Apskritai bene geriausias dalykas buvo tai, kad kompiuterio nebuvo! :D
    O šiaip tai labai gera prisimint kaip su pusseserėmis pindavom pienių vainikus, įsirengdavom namelius tarp medžių šakų, dainuodavom, ruošdavom pasirodymus, siūdavomės drabužius, ir žaisdavom tuku-tuku. Dar dabar norėčiau pažaist! :D
    P.s. Susitinkam prie jūros! :DD

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Faktas, kad geriausia dalis, kad kompiuterio nebuvo. :D
      Visada norėjau išmokt pint vainikus.. Ir daryt medžiuose namelius..
      P. S. Of course! :D

      Panaikinti