pirmadienis, rugpjūčio 12, 2013

Krentantys prisiminimai.

Esu kažkur girdėjusi ar skaičiusi, kad kai kamuoja nemiga, jokiais būdais nesigink prisiminimais - kitu atveju pražūtis. Tačiau kaip tyčia aš tiesiog drybsojau lovoje ir leidau visiems įmanomiems prisiminimams skverbtis į mano smegenis, kraują, širdį, plaučius ir kitus organus. Sugrūdau sau kumštį į gerklę, kad nepravirkčiau ir nepažadinčiau visų namiškių savo nesustabdomu bliovimu. Kartais prisiminimai labai skaudina. Atrodo įlenda į mano vidų ir bado su kažkokiais aštriais užnuodytais spygliais. Visą naktį kovojau su pačia savimi ir kvailais iš mano pasąmonės vandenyno į paviršių iškylančiais prisiminimais. Nežinau, ar čia buvo kaltos tos krentančios žvaigždės, ar kvailas mano elgesys. Esmė tokia, kad neužmigau. Varčiausi, voliojausi, mėčiau pagalves iš vienos lovos krašto į kitą, bet kaip liko akys plačiai atmerktos, taip jos ir liko.. Galiausiai išlipau iš tos lovos ir nupėdinau prie lango. "Jei jau nesimiega, tai bent pasigrožėsiu tomis krintančiomis žvaigždėmis." - dar spėjo praskrieti mintis. Užvertus galvą ir prisiplojus prie mano kambario lango stiklo vėpsojau į tuos mažus žavius taškelius ir tyliai aikčiojau kiekvienam meteorui perskrodus dangų.
Ir tada supratau. Gyvenime nemačiau krentančios žvaigždės ir negalvojau noro. Todėl beveik visą naktį praleidau skaičiuodama krentančius dangaus kūnus ir galvodama kvailiausius ir įvairiausius norus. Vaikiška? Bet juk taip smagu! Atrodau kaip 17 metų, iš tiesų esu 16, bet jaučiu, kad širdyje aš vos perkopus pirmąją dešimtį. Nieko negaliu padaryt, kad nenoriu suaugti. Nors ir žinau, kad tai yra visiškai neišvengiama. Vis tiek bandau šiaip ne taip mėgautis tuo, kad dar nereikia kurtis pačiai savo gyvenimo ir mąstyti kaip apmokėti mokesčius ir nupirkti vaikams saldainių. Man užtenka atsakomybės jausmo mokykloje.
Iš tiesų, tikiuosi, kad šiąnakt prisiminimai nepuls kaip kokios širšės netyčia užlipus ant jų motinėlės. Nemėgstu prisiminti kvailų klaidų, nemėgstu gręžiotis atgal ir nemėgstu galvoti apie tai ką blogo esu pridirbus. Tikriausiai, kad ir kokią religiją imčiau patekčiau į bet kokį pragarą. Kelias man atviras ten. Kartais norisi nusikelt į praeitį ir gerai trinktelėti sau. Vietoj to aš tik beldžiu galvą į sieną, kad buvau kvaila. "Nereikėjo taip daryti, nereikėjo. Kvaile tu.." - tyliai šnabždu. Bet kas padaryta - padaryta. Niekaip neištaisysiu to ką pridirbus. Iš tiesų, net nenoriu matyti tų žmonių susijusių su mano klaidomis. Noriu užmiršti, bet negaliu. Tarsi pilni oro jie iškyla virš pasąmonės vandens ir vėl viską gyvai, labai gyvai, primena. Bandau skandinti juos su gerais prisiminimai, bet niekaip nesigauna. Net švysčioja mintis, kad blogų prisiminimų daugiau. Bet ne, aš meluoju pati sau. Taip tikrai nėra. Turėjau puikią vaikystę, nors ir turėjau ligą. Turiu puikią paauglystę, nors ir vis dar turiu ligą. Kuri sukelia labai didelį nepasitenkinimą savimi ir nepilnavertiškumą. Nemirtina liga mano organizmui, bet mirtina mano pasitikėjimui savimi. Bet vis tiek sugebu gyventi. Žinau, kad jeigu praeitis nebuvo tokia kokios norėjau, ateitį laisvai galiu padaryti tokia kokia noriu..
Dienos klausimas: kaip ginatės nuo nepageidaujamų minčių?

16 komentarų:

  1. Neapsiginsi...
    Aš jei noriu uzmigt klausau visada muzika arba pasiziuriu koki filma:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Deja, bet tikriausiai taip ir yra.
      Muzikos ir aš bandžiau klausyt, bet apie filmą nepagalvojau. Ačiū! :)

      Panaikinti
  2. Šiaip man nepavyksta apsigint, tačiau kartais darau štai ką: užsimerkiu ir įsivaizduoju, kad ta mintis yra tarsi koks nereikalingas daiktas, kurį reikia išmesti. Įsivaizduoju, kad aš jį metu pro langą ir kartais man palengvėja, daugiau ta mintis nebekankina.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Iš tiesų reikės pabandyti tavo būdą. Ačiū tau!

      Panaikinti
  3. Asmeniškai man apsiginti irgi nepavyksta, jei jau atsikrausto kokia mintis į galvą, tai su ja ir tenka liūdėti...
    Anksčiau kaip ir GaBi* bandydavau atsikratyti minčių, bet dabar, deja, nebepadeda...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Panašu į mane. Net nebandau išmest jos, susitaikau su tuo ir liūdžiu. Labai nesmagus jausmas..

      Panaikinti
  4. Prisidedu prie komentuojančių ir pritariu minčiai, jog nuo nepageidaujamų svečių apsiginti beveik neįmanoma. Bet bent jau draugiškai išvyti bandau su ramia muzika arba mėgstama veikla. Sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikriausiai ir man teks bandyti gražiuoju susitarti su jomis. :D Ačiū!

      Panaikinti
  5. Man niekaip nepavyksta apsiginti nuo nepageidaujamų minčių.Pasiduodu joms...Gal ir negerai darau,bet negaliu jų atsikratyti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Grynai kaip aš.. Tiesiog guliu ir leidžiu joms mane badyti ir graužti.. Tiesiog kitaip neina..

      Panaikinti
  6. Mane irgi kankina nemiga jau kokias 2 sav. :) Kaip ir tu viena vakara praleidau stebedama zvaigzdes. Turbut tai buvo nuostabiausias vaizdas,kuri maciau iki siol. As pasijutau tokia maza... Speliojau kiek zvaigzdems metu ir tiesiog uzsimirsau savo mintyse :) Deja,nemiga nedingo :D mane,kaip ir tave,kamuoja tas pats klausimas:kaip apsiginti nuo nepageidaujamų minčių?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū tau už tokį mielą ir nuoširdų komentarą! :) Tikriausiai dar nėra tokio būdo išrasto, kaip pradanginti tas blogas mintis..

      Panaikinti
  7. Atrodo, kad skaityčiau savo pačios įrašą, šiąnakt jaučiausi lygiai taip pat, kaip nupasakojai :) Regis, susiimu, pradedu galvoti apie linksmus prisiminimus, bet vis vien iš to netrukus išplaukia kokia praeities klaida. Pritarsiu daugumai, kad nuo tokių minčių vargu ar įmanoma apsiginti, anksčiau gerdavau raminančios arbatos, net pati nesuprasdavau, kaip viskas kiek atslūgdavo, tačiau dabar jau ir tai nebepadeda, dar bandžiau klausytis muzikos, bet net nuo itin linksmos dainos tokiomis akimirkomis pasidaro tik dar sunkiau...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikriausiai minčių nukreipimui vis reikia po naują būdą atrasti..
      O dėl dainų - kartais man į kokią linksmą dainą gali "įsirašyti" tas blogas prisiminimas ir paskui ta daina asocijuojasi su ta mintimi. Tada ji jau nebebūna linksma..
      Sėkmės tau!

      Panaikinti
  8. Labai panašiai jaučiausi prieš savaitę :) Tada irgi atsikėliau ir nuėjau stebėti žvaigždžių. Bėda ta, kad aš linkusi viską apmąstyti dar šimtus kartų ir kartais tai mane žlugdo, griaužia. Ką padariau ne taip, kaip tai ištaisyti, ką pagalvojo kiti.. Visada esu per daug įsitempusi. O jei neesu įsitempusi, tuomet padarau kokią kvailystę :) Žodžiu, sudėtinga. Sudėtinga gyventi su tiek daug minčių, prisiminimų ir spėliojimų, kodėl taip, o ne kitaip?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Visas mintis ir visus spėliojimus užsirašau. Ištisi puslapiai pas mane surašyti. Bet kartais kitaip neina. Reikia kažkur išsilieti..
      Labai nefainai, kai paties žmogaus mintys jį gniuždo..Ir neina jų atsikratyti.. :/

      Panaikinti