antradienis, rugpjūčio 20, 2013

Noriu kažką parašyti.

Sėdžiu ir graužiu tušinuko galą, mąstydama ką gero parašius. Nužvelgiu ant sąsiuvinio lapų kreiva mano rašysena parašytas idėjas. Žvilgsnis į langą ir matau, kaip langu rieda stori lietaus lašai ir plačiai atlapojus balkoną džiaugiuosi grynu oru. Net lietus nesugeba pakeisti kažko mano galvoje, kad pulčiau barškinti, tarškinti baltą kompiuterio klaviatūrą. Jokio įkvėpimo, jokios konkrečios temos už kurios užsikabint. Gyvenime nieko įdomaus nevyksta. Tiesiog rami ir linksma sėdžiu namuose ir džiaugiuosi paskutinėmis dienomis, lietumi, saule, šokoladu, sausainiais ir kitais gerais dalykais. Nematau net prasmės liūdėt, kad čia pat, už kampo manęs laukia mokykla, kuri vos tik priartėsiu, griebs mane ir nepaleis devynis mėnesius. Vietoj to, kad priešinčiausi aš ją tvirtai apkabinsiu, nes nematau prasmės bandyt pasprukti. Dažniausiai sugebu susitaikyti su bet kokia situacija ir nematau nieko baisaus, kad teks eiti į tą pastatą. Jis kartais asocijuojasi ir su gerais, maloniais prisiminimais. Juk ten praėjo visi devyni mokyklos metai. Labai smagu, kad keitėsi tik mokytojai, o pats pastatas ne. Žymiai jaukiau ten.
Kažkaip šiandien mąsčiau apie tai ką gero nuveikiau šią vasarą. Nors ir nebuvo kažkokių ypatingų nuotykių ar dar kažko - man patiko. Patiko, nes galėjau daryti tai ką noriu. Nesakau, kad puoliau daužyt kaimynų langų, terlioti tvoras ar spardyti mieste pasodintus krūmus. Ne. Aš tiesiog galėjau skirt laiko tam, kam jo nebuvo arba tiesiog tingėjau. Vėl pasikeičiau. Subrendau, susivokiau, supratau. Su kiekvienais metais vis keičiuosi. Atrodo ūgis nesikeičia, bet keičiasi smegenys. Mąstymas. Iš tikrųjų - džiaugiuosi savo pasikeitimais. Džiaugiuosi, kad pagaliau galiu pasakyti ir suprasti tai, kas ankščiau sukeldavo tik klausiamą veido išraišką. Nors ir kaip nenoriu suaugti, bet, prisipažįstu, tai turi ir savų pliusų. Žmonės pradės į tave žiūrėti kaip suaugusį, savo nuomonę reiškiantį žmogų. O ankščiau juk tik nusišypsodavo, kai pasakydavai ką nors. Nes juk buvai vaikas.
Lėtai, mažais žingsniais ateinant rudeniui aš pagaliau vėl šypsausi. Vasarą tą dariau mažiau, nes labai nemėgstu alinančių karščių ir kitų, šiam metų laikui, būdingų reiškinių. Rudenį viskas tiesiog nuostabiai nuostabu: jaukūs vakarai, medžiai su savo spalvotais vainikais, nėra labai šalta, bet ir nėra labai karšta, pradeda ankščiau temti, o man labai patinka, kai sėdi tamsoje ir nardai interneto platybėse ieškant kokių gerų puslapių, blog'ų, muzikos ar tiesiog rebloginant paveikslėlius Tumblr. O ką jau kalbėti apie jaukias popietes, kai lietus daužo langą mažais, smulkiais lašai, o aš sėdžiu apsiglėbus karštos arbatos puodelį ir žiūriu Formulės - 1 varžybas. Jos vėl grįžta šį savaitgalį. Kas gali būti geriau? Jau nekalbu apie tai, kad pirmadienį mano ausys susipažins su nauja Coldplay daina. Ant stalo padėti sausainiai. Mano mėgstamiausi. Kartais gyvenimas atrodo fantastiškas ir net nesinori, kad jis kažkada baigtųsi.
Ruduo nėra kažkoks mažas smulkus niekšelis, kurio turim neapkęst. Jis  yra jaukus, spalvotas. Geras ir įdomus. Tai, kas kad reikia į mokyklą. Tai neturi temdyti mūsų gyvenimo.
Nebijokim rudens. Jis vis tiek ateis.

Klausimas: kas geriausiai pakelia nuotaiką?

16 komentarų:

  1. Hm.. Turbūt man labiausiai pakelia nuotaiką gera muzika, šypsenos kitų veide ir naujas pirkinys koks.. :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Muzika, šypsenos ir pirkiniai! :D Patys geriausi vaistai nuo bet ko. :D

      Panaikinti
  2. Pritariu tam, kad nereikia bijoti ar nekęsti rudens. Jis kaip tik labai jaukus, bent jau man. Mėgstu stebėti lietų, spalvotus lapus... O mokykla... Tai tik vieta, kur atsiras dar daugiau veiklos... Kad ir kaip mėgčiau vasarą, rudens vis tiek irgi laukiu :)
    ________________
    lif-agny.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtent! Pritariu tau. :) Ir ačiū už komentarą! :)

      Panaikinti
  3. Kaip visada nuostabiai išdėstytos mintys mane žavi.. Tavo įrašų skaitymas - lyg plaukimas per lengvą lengvą ir švelnią švelnią jūrą. Nuostabu. Fantastiška. Ramu.
    Ruduo man patinka. Myliu jį visai kaip ir pavasarį.:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jetus! Ačiū tau labai! Tokio mielo komentaro dar neskaičiau! *hugs*

      Panaikinti
  4. Man taip pat patinka ruduo. Labai jo laukiu, nes ir vėl grįšiu prie karšto šokolado, šiltų megztinių, lietaus ir rašymo. :)
    Geriausiai nuotaiką man pakelia mėgstama muzika, daug šokolado, serialai ir dar vienas kitas tumblr postas :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aaah! Ruduos megztiniai! Lietus! Rašymas! Laukiu rudens!
      Tumblr irgi labai geras nuotaikos kėlikas. :DD

      Panaikinti
  5. Tu tokia nuostabi! Tokia pozityvi, tokia optimistė... Mums tik mokytis iš tavęs.
    Dėl klausimo - tu pati parašei - sausainiai, arbata, visokie paveikslėliai ir taip toliau. Ir galima tą sąrašą plėst ir plėst, visada. Kiekvienam pridėt savos veiklos, savos ramybės...
    Taip ramu pasidarė perskaičius šitą įrašą...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Perskaičiau tavo komentarą ir sėdžiu šypsodamasi kaip beprotė. :D Ačiū labai labai!

      Panaikinti
  6. Akvile, tavo blog'as - nuostabus! Ir tie įrašai, tokie jaukūs, tarsi sušildantys iš vidaus... Ypač šitas.

    Na, o kas geriausiai pakelia nuotaiką? Anekdotai - jei iš tiesų geri. Juokingi klipai. Mylimų, na, ir šiaip žmonių šypsenos. Maistas (:D). A, ir dar Tavo blog'as. Neperdedu. Atėjus čia ir paskaičius nors vieną Tavo įrašą tiesiog pasikraunu geros energijos. :D

    Sėkmės rašant toliau!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Omg, tokie komentarai patys geriausi nuotaikos kėlikai!!
      Ačiū, ačiū, ačiū, ačiū!!! *hugs*

      Panaikinti
  7. naujas dizainas uzskaitytas:D

    AtsakytiPanaikinti
  8. Labai pozityviai nuteikė. :) Privertei pažvelgt į gerąsias rudens puses, juk gyvenimas nebūtų toks įdomus jei amžinai būtų vasara. :) Like(y)

    AtsakytiPanaikinti