penktadienis, rugpjūčio 30, 2013

"Optimizme, pasislink" - Peisimizmas.


Netruko ilgai, kad pesimizmas lieptų mano pozityviam mąstymui šiek tiek padaryti vietos negatyvioms mintims. Trečia diena kaip sėdžiu su rūgšties pilnomis mintimis, kurios graužia. Graužia kažką viduje. Bet kažkaip sugebu kentėti. Prieš tą graužatį nublanksta visas rugsėjo laukimas, visas nerimas dėl žmonių, kuriuos sutiksiu. Kažkokia keista maišatis mano galvoje: pyktis, liūdesys, beviltiškumo jausmas, nežinojimas, nerimas. Išsiplėtę jausmai, kurie drasko mano smegenų vingius ir visas tas kraujagysles. Skauda? Truputį. Nemalonus jausmas.
"Labas, mes tavo kompleksai" - šnibžda kažkokie balseliai prie pat ausies. Šitie niekšiukai labai mėgsta griauti. Griauti pasitikėjimą savimi. Dar, jie mėgsta kraipyti veidrodžio atspindį - padidinti nosį, kojų apimtis, išryškinti pilvuką, spuogus. Labai nedraugiški padarėliai. Jie labai bjauriai keikiasi ir mėgsta menkinti. Mėgsta pabrėžti kitų žmonių gerąsias savybes ir išryškinti tavo blogąsias. Su jais sunku kovoti, bet įmanoma juos išvaryti. Gaila, kad per šias kelias dienas jie vis dar vieši mano pasąmonėje. Atrado mano pasitikėjimo savimi atsargas, kurias su milžinišku apetitu graužia. Girdžiu, kaip jų dantys godžiai sminga į mano menkas atsargas, kaip byra trupiniai ir kaip tyliai kompleksai juokiasi.. Reikės vieną dieną imt šepetį ir juos išvyt. Tada vėl šypsosiuosi, vėl juoksiuosi. Bet kol kas tik tyliai rymau prie kompiuterio. Kartais išeinu į lauką, kad neeikvočiau savo paskutinių vasaros dienų veltui. Bandau šypsotis. Nors tai ir primena pikto vilko šypsnį, bet kažkas gaunasi. Nenoriu sukelti žmonėms įtarimo, kad kažkas blogai. Nenoriu, kad jie rūpintųsi. Nenoriu, kad klausinėtų. Taip, man liūdna. Kartais reikia pabūti liūdnam.
Iš dalies - aš bijau. Nerimauju. Jaučiu, kad kažkas laukia ateityje, bet nežinau ar tai geras, ar blogas reiškinys. Dėl to ir bijau. Jaučiuosi keistai. Jaučiuosi vieniša. Nors atrodo iki rudeninės melancholijos/nostalgijos dar liko kelios paros. Arba čia tiesiog išankstinis pasiruošimas. Atrodo turėčiau tiesiog lindėti kamputyje, bet man taip nesigauna. Kažkokiomis priemonėmis reikia varyti lauk visus neigiamus jausmus. Reikia. Aš stengiuosi. Ir tos trys dienos mano draugystės su neigiamomis mintimis atrodo tokios pilkos. Tokios tipiškai niūrios.
Gavau pasiūlymų kaip varyti lauk liūdesį. Bet knygoms skaityti trūksta susikaupimo, muzika, nesvarbu kokia, verčia dar labiau liūdėti ir netgi kauptis ašaroms, bendravimas su kitais sunkiai padės, nes bandau apsimetinėti linksma, kad viskas gerai, rašyt į seną gerą sąsiuvinuką irgi nesinori, nes tenka perkratyti visas minčių paklodes, kurios dar labiau susijaukia ir aš tomis mintimis tiesiog kvėpuoju, kaip dulkėmis, kurios debesiu pakyla iš daužomo kilimo. Tenka tiesiog tyliai laukti kol praeis. Netgi atrodo, kad bus į naudą - paliūdėsiu ir vėl atsiras vietos džiaugsmui. Peršasi mintis, kad visko per daug susikaupė. O kur dar ta naujų mokslų metų, egzaminų baimė, kuria aš irgi jaučiu, tiesiog meistriškai užmaskuoju abejingumu. Stipriai užmerkiu akis ir tyliai šnabždu, kad viskas bus gerai.
Joks jausmas amžinai nesitęsia.





Klausimas: ką veiksit paskutinėmis vasaros dienomis?

8 komentarai:

  1. Visiškai tau pritariu. Tas liūdesys toks jau dalykas, kad kaupiasi, kaupiasi kol galų gale pratrūksta. Pati vakar atliūdėjau vieną liūdesio dienelę, ir šiandien viskas pamažu taisosi. Dar neradau būdo liūdesiui atvaikyti ar išsklaidyti, turbūt geriausias patarimas - laukti kol jis pats sugalvos užleisti vietą tikrai šypsenai.

    O paskutinę vasaros dieną kasiu bulves (:DD). Taaaip, linksmai atšvęsiu. O jei rimčiau tai gal būt vakare pavyks susibėgt su drauge ir prieš rugsėjo 1-ąją surengti mini pižamų vakarą. :)

    Tikiuosi įveiksi liūdesį! (hugz)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bet liūdesys nėra blogai. :) Reikia kartais išlieti viską..
      Ačiū! *hugs back*

      Panaikinti
  2. Stengiuosi pailsėti. Stengiuosi kažką daryti, tik kamuoja didelis tingulys daryti belenką. Šiuo metu mano būsena yra tinkama žiūrėti filmams arba kaip aš sakau - rudeninė. Nei linksma, nei liūdna. Bet man muzika padeda :) Tikiuos, kad įveiksį liūdesį :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ruošiamės rudeniui ir fiziškai, ir morališkai. :D
      Ačiū!

      Panaikinti
  3. Nepergyvenk dėl to nerimo, man irgi jis buvo, bet pamažu praeina... Ta melancholija - tiesiog būsena prieš šiokius tokius pokyčius, grįžimą į normalų ritmą... Manau, po vasaros, daug kam taip...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Maniškis irgi jau praeina.. Ir tavo tiesa,kad po vasaros taip daugumai būna. Dienos režimo pokyčiai..
      Ačiū!

      Panaikinti
  4. Tikrai neverta bijot 10os klasės egzaminų. :) Jau iš tavo rašymo matau, kad lietuvių tikrai išlaikysi! :) Iš esmės visus mokslo metus bijome to, kas praeis kaip penkios minutės. Tikrai neverta bijot!
    Aš nebijojau ir viskas buvo gerai ;p

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū tau labai labai! Tavo komentarai visada pakelia nuotaiką! :))
      *hugs*

      Panaikinti