sekmadienis, rugpjūčio 18, 2013

Prieštaringi jausmai.

Keistas jausmas, kai kartais turi supakuoti ir padėti į kampą, visą gyvenimą mane lydėjusį, altruizmą. Ir traukti egoizmą. Momentas, kai turi galvoti tik apie save. Keičiuosi. Ir man baisu. Aš nenoriu. Man buvo gerai kaip yra. Bet pilkoji smegenų masė mano kitaip. Neva, reikia pokyčių. Vis dėlto, sugebėjau nuvarvinti porą ašarų užsidarius viena kambaryje ir beplaunant indus. Sunkus akmuo užgulė širdį ir nežinau kada dings. Viena mano pusė kužda, kad kartais reikia galvoti apie save, o kita rėkia man į ausį, kad blogai padariau. O aš visiškai pasimetusi ir nežinau kuo tikėti. Net savimi nebetikiu. Velniukas ir angeliukas jau seniai nebesėdi man ant pečių, kad patarinėtų. Bet kartais atrodo, kad jie patys persikėlė į mane. Viena pusė - angeliukas, aiškina, kad reikia aukoti dėl kitų, stengtis, kad visiems būtų gerai, o kita pusė - velniukas, rėkia riebius keiksmažodžius ir tai, kad niekam nerūpiu, nerūpi ir mano poelgiai, kad geriausia daryti taip, kad man būtų gerai. Ir pabandyk rasti kompromisą, kad abi pusės būtų laimingos.. Kartais norėtųsi tiesiog užsikimšti ausis ir nieko nedaryti. Tiesiog sėdėti ir abejingomis akimis žiūrėti į visą mane supantį pasaulį. Bet ir taip negaliu daryti.
Taigi, šiuo metu galvoje sukasi mintys, kurios prieštarauja viena kitai. Bet vis tiek spjoviau į viską ir padariau savaip. Iš dalies tai yra gerai, iš dalies ne. Bet aš vis tiek sėdžiu sukryžiavus pirštus, kad viskas susitvarkys. Turi susitvarkyti. Kitos kalbos net būti negali. Nuoskaudos, poelgiai, pasakyti žodžiai - viskas užsimiršta. Viską nusineša tas laikrodžių rodyklių tiksėjimas ir keliavimas begaliniu apskritimu. Nėra pradžios, nėra pabaigos. Visi blogi dalykai paskęsta kažkur ten ir jų nebelieka. Jie guli dugne ir tyli. Jų nebėra. Jie mirė.
Vakar spoksojau į mėnulį, kuris įžūliai žiūrėjo pro mano kambario langą. Vėsus oras mane išblaivė nuo visų miegų, o kraupus mėnulio vypsnis privertė prisiminti viską, kas verčia visiems odos plaukams šiauštis piestu. Ne, nekalbu apie vampyrus, vilkolakius, dvasias ir kitokius mūsų reiškinius. Kalbu apie tuos nepadarytus darbus, įskaudintus žmones ir faktą, kad aš tikrai ne dovanėlė pasauliui. Ir tai, kad mano charakteris ne vienas iš puikiųjų. Kartais norisi trenkt sau už pasakytus žodžius, padarytus darbus. Nesinori būt blogai, bet taip gaunasi, kai blogoji pusė ima viršų, o geroji tyliai verkia su mėlyne paakyje..
Pirštai iki skausmo sukryžiuoti ir vis tikiuosi, kad niekas labai nepyks ir viskas susitvarkys. Kad kartais principai nenugali ir viskas gražiai pasimiršta. Viskas bus gerai.

Klausimas:  kuri pusė dažniausiai laimi pas jus? Geroji ar blogoji?

11 komentarų:

  1. Akvile, Akvile... Sakoma, vieni žmonės tokius laikotarpius pergyvena greičiau, kiti lėčiau. Man atrodo, tu būsi antrasis variantas. Ir žinai ką, aš pritariu tam velniukui. Jei tu aukosiesi dėl kitų, pati nieko neturėsi. Kiekvienas už savo laimę turi pastovėti, nes kiti nepastovės. Taip, mes žmonės, mes darom klaidų. Bet jos tam ir skirtos, kad iš jų pasimokytum. Laikas gydo žaizdas, bet randai lieka, pripažinkim. Tačiau iš kažko reikia mokytis. Gana gyventi dėl kitų, metas gyvent taip, kaip tu nori, kad tu jaustumeisi laiminga. Žinai, seniau pati aukodavausi labai daug.. ir ką aš turėjau? Realiai, nieko. Pradėk gyventi su kitokiu požiūriu, gana to altruizmo. Pamatysi, su laiku viskas keisis į gerąją pusę - SAKAU IŠ PATIRTIES. Palaikau ir apkabinu ! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pas mane kažkaip įsivyravęs kompromisas tarp šių dvejų pusių, tačiau galbūt 45% ta geroji, o 55% * blogoji. Tačiau tas išsireiškimas "blogoji" irgi yra gana ginčytinas, kadangi būtent dėl tos pusės dabar esu tas, kas esu, o ne ta pilka pelytė, kuri buvo. :p

      Panaikinti
    2. Žinai, kartais būnu laiminga ir gyvendama dėl kitų. Bet labai nesmagu, kai kiti naudojasi tuo. Tada ir kyla tas noras stovėti už save ir siuntinėti visus velniop. Iš tiesų, privertei susimąstyti, galbūt jau užteks leisti kitiems lipt man ant galvos. Reik juo mest žemyn ir eit savo keliu.
      Ačiū ir apkabinu atgal. :)

      Panaikinti
  2. Dažniausiai pas mane laimi blogoji pusė.Man vis dar trūksta valios prieš ją atsilaikyti.Iš tiesų beveik prieš viską neatsilaikau.Reikia tai keisti.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manyčiau, kad kartais reikia tiesiog sustoti ir pasakyti griežtą "ne". Tiesiog reikia nepasiduot. Sėkmės!

      Panaikinti
  3. Pas mane abi pusės lygios. Manau taip yra geriausia, nes tuomet įsivyrauja šiokia tokia ramybė bent iš mano pusės. :p

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aukso viduriukas! :) Tai yra pats geriausias dalykas. :))

      Panaikinti
  4. Nerašysiu tau patarimų ir neguosiu. Vis dėlto, man labai patiko šis įrašas. Mėgstu paskaitinėti paauglių blog'us, kuriuose jos giriasi pasiekimais sporte, rodo makiažą, naujus drabužėlius ir viską piešia gražiomis, rožinėmis spalvomis. Pas tave to nėra. Tu esi reali, su problemomis, abejonėmis, vidinėmis kovomis, kurios traukia. Galbūt skamba nepatraukliai ir pasibaisėtinai, bet tai viso labo pagyrimas. Manau, jog išdėlioti savo problemas popieriaus (virtualaus ar tikro) lape yra geras ženklas. Pirmas žingsnis, judant sprendimo link. Esmė tame, jog viskas išsispręs savaime, o tau tereiks judėti pagal tėkmę. Netapsi nei gera, nei bloga. Nėra ir gerų ar blogų pusių, yra tik sprendimai, kuriuos priimame. Tiesiog lauk geresnių dienų, kai visos tos keblios situacijos rodysis netokios jau ir baisios. Beje, pabūti egoiste nėra blogai. Svarbu, kad jaustųmeisi patogiai pati savo kailyje. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Porą kartų perskaičiau tavo komentarą. Ir man tai nenuskambėjo nepatraukliai ar pasibaisėtinai. Man netgi patiko. Niekada negirdėjau panašių žodžių adresuotų man. Didelis ačiū!
      Kartais geriausias sprendimas būna tiesiog viską išliet ir nepalikt nieko. Tada ir problemos atrodo ne tokios baisios, kai paskaitai ką parašei. Suvoki kaip yra iš tiesų ir atsiranda sprendimas. :)
      Ačiū!

      Panaikinti
  5. Kiekvienas žmogus dažniausiai žiūri savęs, tačiau ir paprastas žmogiškumas nėra išnykęs. Galima būti ir geram ir blogam, bet reikia ir suprasti, kas yra ko vertas. Jei tu pati to nori, tuomet keiskis, nes taip bus geriausia... :)
    __________________
    www.lif-agny.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Priminei, kad dar yra toks paprastas dalykas kaip žmogiškumas. Kad galima būti žmogiškam egoistui. Ačiū tau!

      Panaikinti