penktadienis, rugpjūčio 09, 2013

Tvankuma, atostogos ir kiti daiktavardžiai.

Vėl grįžau. Šį kartą tikriausiai jau ilgam. Ir man vis dar paslaptis, kaip aš vakar sugebėjau iškęst tokį, liaudiškai tariant, dušnumą (tvankumą). Visa šlapia nuo prakaito ir praktiškai turėdama dehidrataciją, tris valandas kračiausi mašinoje. Nepadėjo nei gaivūs ledai, nei vanduo, nei limonadas, po 10 minučių virtęs arbatėle. Tiesiog sėdėjau ir jaučiau kaip tirpstu. Bet visa ta agonija baigėsi ir sunku pasakyti kokiu greičiu roviau iš mašinos į gryną orą. Neiškentus nuėjau miegoti ankščiau nei įprastai, prieš tai pasigrožėjusi žaibais besitrankančiais už mano lango. Nei daiktų išsikroviau, nei kambario neapsitvarkiau, nieko, nieko. Tiesiog beviltiškai gulėjau ir mąsčiau, ką daryti, kad vėl atsirastų deguonies ir galėčiau kvėpuoti. Man visada labai sunku, kai oras būna tvankus. Bet nieko - išgyvenau.
Labai smagu matyti, kad net man čia nesilankant peržiūros didėja ir atsiranda naujų žmogiukų, kurie spaudžia mygtuką "Sekti". Visus šiltai apkabinu. Nuostabus jausmas apima, kai pastebi, kad kažkas skaito tai ką tu rašai.
Tariant kelis žodžius apie atostogas:keturios dienos, aplink vien nuostabūs žmonės, naujos pažintys, nauji atradimai, naujai įgytas požiūris. Viskas nauja. Nors ir esu buvus toje pačioje vietoje, bet kiekvieną kartą žmonės ten būna skirtingi, vis kiti. Viskas keičiasi. O man taip patinka, nors ir yra keletas dalykų, kurie galėtų būti tokie patys, išlikti tokie kokie yra, bet nieko nepadarysi. Taip jau yra. Atrodo turėjau nemenkai pavargti per šias kelias dienas, bet viskas įvyko atvirkščiai - aplinkos keitimas išeina tik į naudą, o fizinė veikla užgriuvus mane, man visiškai nekenkė ir nevargino. Kartais mano kvailos mintys sugeba labiau mane nuvaryti nuo kojų, negu ropojimas per įkaitusį smėlį ar lakstymas po viešbutį bandant pagauti mažą pusbrolį, kuris supyko ant manęs, nes nepadaviau būtent tų sulčių. O dabar, baigiantis atostogomis, kai ant vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti likusias savaites, aš po truputį persijungiu į rudens režimą ir lėtinu greitį, lekiant per vasarą. Visais metais pernelyg smarkiai įsivasaroju ir patiriu lengvą šoką, kai staigiai prasideda mokslai. Taigi, šiais metais aš po truputį pradedu save pratinti prie mokyklinio režimo. Miegui iki pietų ir naktinėjimui iki paryčių sakau stop.
Ant mano lovos vis dar puikuojasi du dideli krepšiai su daiktais. Susidėti daiktus - man nieko tokio. Bet su iškrovimu kyla problemų. Kaltas tikriausiai tingulys arba nenoras vėl grūsti drabužius į spintą, knygas, sąsiuvinius į stalčius ir ieškoti vietos ant stalo suvenyrams. Ne, čia tikriausiai tinginystė. Kad ir kaip bebūtų, reik viską išsikrauti, nes krepšio gilumoje yra gyvybiškai svarbūs daiktai.
Ir pagaliau aš jaučiu, kad įrašams rašyti turėsiu visas technines ir kitokias galimybes. Svarbu minčių nepritrūktų. Pasiilgau rašymo.

Dienos klausimas: kaip jums sekasi?

7 komentarai:

  1. Keista, o aš priešingai nei tu dievinuuu karštį, kai nereikia nieko dirbti. Šiandieninis niūrus oras mane veikė daug labiau, ir visą dieną tiesiog niurzgėjau.
    Nepasakyčiau, kad sekasi puikiai, nes vien pagalvojus apie mokyklą, pasidaro tvankuuu, ehh, šiais metais kaip niekad jos nelaukiu.
    Bet neleidžiu sau apie tai mąstyti, ir stengiuosi toliau linksmai vasaroti. :)
    Džiugu už tave! ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ooj, karštis man pats didžiausias priešas. Man daug labiau patinka vėsūs ir niūrūs orai. :D
      Nesinervink dėl to mokyklos. Viskas okei bus. ;)
      Ačiū!

      Panaikinti
  2. O man kaip ir tau - problemos su karščiu ir tvankuma :D Kadangi man karštą tiek vasarą, tiek žiemą ir visad vaikštau "trumpomis rankovėmis", tai karštis yra super nepakeliamas. Štai kodėl ši diena buvo atgaiva po tų baisiai tvankių valandų. Nors vis dar per karšta.
    Sekasi man puikiai!:)

    Lengvai perskaičiau šį įrašą, gražiai išdėlioji mintis (:

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Duok žaibą! :D Man visada smagiau, kai būna šalta. Juk galima daugiau apsirengti, o kai karšta, tai juk nenusirengsi labai jau daug.. :DD
      Aš irgi labai džiaugiuosi tokiu gaiviu oru šiuo momentu.
      Džiugu už tave!
      Ir ačiū!

      Panaikinti
    2. Tai va, mano toks pat požiūris :D
      *žaibazzz*:D:D

      Panaikinti
  3. Sveikinu ir tave išgyvenus šią karščio laviną! Kaip visada, kaip ir sakė komentatorė Dantų pasta, tekstas labai lengvai susiskaitė, šauniai.

    Aš asmeniškai slenku gyvenimui iš paskos...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū!
      Nieko, ateis toks laikas, kai gyvenimas kliupinėdamas bėgs iš paskos tau!

      Panaikinti