Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugsėjo, 2013

Aš šypsausi!

Vaizdas
Taip, šypsausi. Keista, nenusakomų jausmų perkreipta šypsena. Nors kitiems ir kyla įtarimas, kad tai nenuoširdi šypsena, bet koks skirtumas.. Visą dieną praleidau susimąsčiusi ir visiems sakydama, kad viskas gerai. Juk taip ir yra - turiu mamą, tėtį, seserį, artimuosius, draugus, namus, šiltą lovą, viską, ko man tik reikia. Tiesiog šiandien norėjosi ramiai būti vienam kamputyje ir mąstyti savo tolesnius veiksmus. Deja, buvau išlupta iš savojo kampelio ir nutempta mokyklon. Kieno? Atsakomybės ir didelio nenoro nešti pateisinimus, kodėl nebuvau. Be to, tai nėra kokia liga. Aš galiu mokytis, rašyti, skaityti. Todėl ir ėjau ten. Viskas su sveikata gerai. Tik kažkokia bjauri skylė kažkur sieloj, smegenyse, širdyje. Bet jaučiu, kad ji po truputį traukiasi. Laikas gydo. Suvokimas gydo. Viskas bus gerai. Taigi taip ir praėjo mano diena - sėdint pakabinus nosį prie matematikos vadovėlio, nenoriai prastinant lygtis. Sėdint ir klausant draugų pasakojimų apie rusų kalbą. Sėdint ir rašant anglų r

Išsunktų vaisių išpažintys.

Vaizdas
Tas jausmas, kai vos tik įžengus į namus norisi kristi veidu į tas naujai išklotas grindis. Visą savaitę taip. Grįžti namo kaip išspausta citrina Cezario salotoms, o namuose dar krūva kitokių darbų darbelių, kaip pavyzdžiui neplauti indai, nenušluostytos dulkės, nepašertos katės ir nešluoti kambariai. Jaučiuosi kaip tikra vaisiaus išspauda. Bet kaip bebūtų, dabar savaitgalis ir turiu galimybę vėl būti sultingai. Atsigauti. Tonos vaistų, arbatų ir peršalimo nėra. Daug daug rašymo, galvojimo, skaitymo ir tos didelės krūvos namų darbų ant stalo nėra. Daug sausainių, serialo, knygų ir vėl atsigaunu. Daug miego tuose šiltuose pataluose ir aš vėl kaip naujai gimusi. Norėtųsi su tokiomis pozityviomis mintimis pradėti naują savaitę. Nors ir jaučiu, kad jis nebus tokia pozityvi. Nusimato pirma ir tikrai nepaskutinė sunkioji savaitė mokykloje. Mokytojai be jokio pasigailėjimo suvertė mums atsiskaitymų, pasakojimų, rašinių krūvas ant pečių. "Sveiki atvykę į mokyklą, gana atostogauti, štai r

Krėvė, mokykla, krepšinis.

Vaizdas
Trys dalykai apie kuriuos šiandien sukasi mano mintys. Reikia bent pradėt skaityt Krėvės apsakymus, pasiruošt mokyklai ir prarėkt balsą šiandien vakare žiūrint krepšinį. Kažkaip sunku suvokt, kad rinktinė finale ir, kad sidabras mūsų kišenėje. Būtų nerealiai, jei tas sidabras virstų auksu. Krepšinis krepšiniu, o čia yra truputį kitoks gyvenimas, kuris vien juo neapsiriboja. Peršalau. Jau trečia diena geriu arbatą su citrina ir šaukštais kabinu geltoną medų. Nuo jo apsalo širdis. O nuo arbatų baigiu išsiplikint gerklę. Dabar tikrai būtų ne tas laikas sirgti. Nors visi klasėj vis šniurkščioja nosimi ir taip kosėja, kad net nesigirdi ką mokytojai sako - norėtųsi būti sveikai. O dabar su savo užkutenta gerkle, varvančia nosimi ir prislopintu kosuliu jaučiuosi nelabai smagiai.. Tokia savijauta labai norėtųsi tyliai tupėti susisukus į storą pūkinę antklodę ir gerti, jau taip mano pamėgtą, arbatą su citrina. Bet vietoj to, rytoj keliausiu į mokyklą. Susisukusi į mokyklinę uniformą, gurkšnoja

K - Kūrybinga.

Vaizdas
Per etiką žaidėm žaidimą. Turėjom apibūdinti save pagal savo vardo raides, o kiti turėjo pritaikyti vieną iš tų apibūdinimų tam žmogui. Vos perskaičius man savo, visi pradėjo šaukt kūrybinga. Kilstelėjau antakius - nuo kada? Dauguma artimų draugų žino, kad kartais mąstau ne taip, kaip kiti, kad visada ieškau kitokių variantų. Bet kad visi draugiškai taip šūktelėtų. Ir be jokios ironijos?.. Nuostaba ir sumišimas atsirado mano veide. Prisimenu, tuo gūdžius it viduramžiai, mokyklos laikus, kai visi kitaip mąstantys bendraklasiai buvo nugesinti kitų. O dabar? Kas vyksta? Pradėta vertinti kitaip mąstančius? Pradėta vertinti jų nuomonė? Nesakau, kad klasėje buvau nurašyta. Ne. Dauguma buvo visai malonūs, bet žinodama jų būdą ir charakterį aš neatsiskleidžiau iki galo, pasiduodavau bandos jausmui. Po kiek laiko žingsnis po žingsnio pradėjau rodyti tikrą save, plaukti prieš srovę. Žmonės tai pamatė ir pradėjo vertinti. Išvada: niekada iškart nerodyk tikrojo savęs. Atsiskleisk po truputį. Nep

Jau tamsu.

Vaizdas
Smagu rašyti įrašą, kai lauke jau sutemę, kambariuose baugiai niūru, o mano veidas skęsta kompiuterio spinduliuojamoje šviesoje. Toks baugiai išbalęs ir šiek tiek rimtas. Nieko nenustebinsiu pasakydama, kad pavargau. Taip, pavargau. Nuo mokslų, nuo įkyrių mokytojų (taip, mums bus egzaminai. taip, bus sunku..), nuo bendraklasių, nuo žmonių, nuo knygų, nuo piešimo paraštėse, nuo daug daug dalykų. Paskutinę pamoką, ketvirtadienį, aš stebėjau. Stebėjau kaip mes elgiamės, kai mokytojas vėluoja. Rezultatas: M. šaukia, kad pas L. plotas, L. šypsosi, A. uosto klijus, nes jie kvepia, tada netyčia išsiterlioja jais nosį, R. abejingai žvelgia per klasę, G. kikena su A. paskutiniame suole, o D. ginčijasi su B., kad nedalyvaus estafetėse. Nors galiausiai pasiduoda ir B. užrašo vardą baltam popieriaus lape, šalia žodžio "Estafetės". G. maigo telefoną ir linksi galva klausydama ką pasakoja T. Galiausiai viskas užsibaigia, kai į klasę įžengia mokytojas. Visi užsičiaupia ir tyliai nuleidžia

Pirmosios rudens savaitės užbaigimas.

Vaizdas
Nespėjau net susigaudyti, o jau baigėsi pirmoji savaitė. Susilaužiau visus stereotipus, kuriuos buvau susikūrusi per vasarą. Nėra taip blogai toje įstaigoje. Tik vis dar jaučiuosi kaip primušta, kai reikia keltis ryte. Kaip man išmušti tą vasaros režimą iš gyvenimo.. Atrodo miegoti einu normaliu laiku, bet rytais vis tiek atrodau ir jaučiuosi, kaip ragana nudribusi nuo šluotos. Man pradeda patikti ta jauki rudens rutina. Atsikeli, nuslenki į virtuvę, pasidarai arbatos. Susiruoši į mokyklą, ten nusigauni. Šypsaisi, sveikiniesi su klasiokais, mokytojais. Bandai išsilaikyti susikaupus, kol mokytojas pasakoja apie bolševikus. Per laisvą pamoką kramsnoji kažką, kas užkimštų skrandį, klausai ką klasiokai nuveikė per vasarą. Po pamokų tipeni namo ir lipi ant kiekvieno nukritusio ir sudžiūvusio lapo, kuris pasitaiko po kojomis. Grįžus namo susirangai prie televizoriaus su mikrobangų krosnelėje šildytais  makaronais ir pažiūrėjus bereikšmį filmą, sėdi prie namų darbų. Vakarą užbaigia sėdėjimas

Ilgesingai mojuoju jau nuvažiavusiam vasaros traukiniui.

Vaizdas
Jau atsisveikinom praeitą šeštadienį, bet aš vis dar stoviu ir mojuoju. Kirba jausmas, kad atsisuks ir grįš. Bet veju mintį šalin. Grįš tik kitais metais. Nesigraužiu dėl jokio momento. Nematau prasmės vertinti vasaros dešimtbalėje sistemoje. Sunku surasti skaičių nuo vieno iki dešimt, kuris tiktų. Vasara yra ne rašto darbas, matematikos kontrolinis ar geografijos referatas. Tai tik metų laikas, kurį mes išgyvenam ir vėl laukiam kol jis ateis. Niekada neskiriam tiek dėmesio kitam metų laikui, pavyzdžiui žiemai. Keista. Metų laikams galima surasti tik būdvardžius, o ne skaičius. Kad ir kaip bebūtų, drąsiai galiu teigti, kad visą šitą vasarą paskyriau savo charakterio, gabumų ir kitų dalykų šlifavimui. Atsibodo, kad viskas taip pat. Norėjosi kažko naujo. Viskas nebuvo labai tobula ar idealu. Bet man netgi nepatinka taip. Man patinka tos vietos už kurių  gali užkliūti ir sustoti. Taip daug įdomiau. O tobulam gyvenime tiesiog slysti per tobulai nugludintą, asfaltuotą kelią. Niekur nestoji

-Atsitraukiam! - sušuko naujų mokslų metų baimė.

Vaizdas
- Pirmyn! - sušuko prisiminimai ir kitos mintys. Įkyrios jos. Tikrai. Bet bent jau negraužia tas nerimas ir naujų mokslų metų baimė. Rugsėjo antra praėjo geriau negu galima tikėtis. Nors atsikėlus pro langą pamačiau pilkai nudažytą padangę, suvokiau, kad oras pats tas, kad atspindėtų mano nuotaiką. Įlindau į uniformą ir spausdama rankoje rožę patraukiau link pastato, kuriame turėjo vykt renginys. Seniai matyti veidai, drebančios rankos, nauji įvykiai, kurie laukia.. Ir žinoma, veidai, kurių matyti nelabai norėčiau.. Tiksliau veidas. Bet aš iškenčiau! Ir po to buvo tiesiog super su draugėm sėdėt ir gert arbatėlę, pas mane namuose. Ir šnekėt. Daug. Ilgai. Apie viską. Ir netgi sulaukti palaikymo, nors kai kuriose situacijose esu grynai pati kalta. Per savo žioplą galvą.. Rytas šiandien nebuvo iš lengviausių.. Nors ir miegot nuėjau tikrai anksti iki vėlyvos nakties varčiausi ir nesugebėjau užmigti. Bijojau tos dienos. Bet pasirodo be reikalo. Visada visada būna taip, kad jeigu nusiteiksi