pirmadienis, rugsėjo 30, 2013

Aš šypsausi!

Taip, šypsausi. Keista, nenusakomų jausmų perkreipta šypsena. Nors kitiems ir kyla įtarimas, kad tai nenuoširdi šypsena, bet koks skirtumas..
Visą dieną praleidau susimąsčiusi ir visiems sakydama, kad viskas gerai. Juk taip ir yra - turiu mamą, tėtį, seserį, artimuosius, draugus, namus, šiltą lovą, viską, ko man tik reikia. Tiesiog šiandien norėjosi ramiai būti vienam kamputyje ir mąstyti savo tolesnius veiksmus. Deja, buvau išlupta iš savojo kampelio ir nutempta mokyklon. Kieno? Atsakomybės ir didelio nenoro nešti pateisinimus, kodėl nebuvau. Be to, tai nėra kokia liga. Aš galiu mokytis, rašyti, skaityti. Todėl ir ėjau ten. Viskas su sveikata gerai. Tik kažkokia bjauri skylė kažkur sieloj, smegenyse, širdyje. Bet jaučiu, kad ji po truputį traukiasi. Laikas gydo. Suvokimas gydo. Viskas bus gerai.
Taigi taip ir praėjo mano diena - sėdint pakabinus nosį prie matematikos vadovėlio, nenoriai prastinant lygtis. Sėdint ir klausant draugų pasakojimų apie rusų kalbą. Sėdint ir rašant anglų rašinį. Sėdint ir klausant diskusijos per etiką. Einant iš parduotuvės iki pats nosies galiuko įsivyniojus į striukę. Valgant bandelę ir klausant pasakojimo apie laukiančius kontrolinius. Bandelės skonio nejaučiau. Buvau per daug susimąsčiusi ir apsistačiusi siena. Nenuostabu, kad bent pusė viso to, ką šiandien man pasakojo praėjo pro ausis. Sunku buvo susikaupti, sunku buvo prisiversti mąstyti apie kažką kitką. Norėjosi sėdėt už galvos susiėmus ir klaust savęs, kodėl taip elgiamasi, kas nutiko. Bet nesėdėjau. Ir nesėdėsiu. Retoriniai klausimai tik laiko gaišimas. Į juos nėra atsakymo.
Bet man vis tiek šiandien padėjo vienas žmogus. Vienas žmogus, kuris padėjo išlieti bent trečdalį to susirūpinimo dėl tam tikrų dalykų. Dėl vieno dalyko, tiksliau. Ir ne tik, kad klausė, bet ir bandė padėti. Patarti. Užjausti. Siaubas, kaip man šito dabar reikia. Aš tikrai, nuoširdžiai manau, kad būtų buvę šimtus tūkstančių kartų geriau, jei kai kas nebūtų manęs neatpažinęs ir nesisvaidytų tais žvilgsniais. Gyvenčiau sau toliau ir tiek. O dabar? Mąstyk, dėl ko taip. Galvok, kodėl. O prieiti ir paklausti negaliu. Bet vis tiek guodžiu save, kad dar tik vienas mėnuo baigiasi, kad dar bus laiko susiprasti ir apsiprasti. Per prievartą šypsausi ir vėl tikiu, kad viskas bus gerai. Viskas bus gerai - trys dažniausiai pasikartojantys žodžiai mano galvoje, kalboje, sapnuose. Visur kur tik įmanoma jie mane persekioja, kaip tie patys praeities šešėliai, kurie atsispindi to žmogaus veide. Šaltose akyse. Bet tie trys žodžiai sugeba baidyti tuos tamsius šešėlius. Nes jie, visi trys, yra maži, žavūs spindulėliai mano niūrioj dienoj. Prisijaukinkit ir jūs juos.





Ar dažnai šypsotės?

13 komentarų:

  1. Šiaip bandau šypsotis, kad ir kas bebūtų, nes jei iš tikrųjų parodau savo vidinę nuotaiką, tai visi pradeda klausinėt, kas blogai, o šito aš nemėgstu, nes dažniausia net negaliu paaiškint. Jie nesuprastų. ;D
    Labai patiko įrašas!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dažnai ir pas mane ta pati situacija. :D Šypsaisi, nes nenori, kad klausinėtų..
      Ačiū!

      Panaikinti
  2. Daug žodžių, didelis kratinys, kuris labai tinka tokiems rudenio vakarams. :) Kaip visada - įdomios mintys. O tų žodžių ,,viskas bus gerai'' ir nereikia bijoti, nes kaip ir sakei, jie yra ta šviesa. :) Ir jei nuoširdžiai tikima tų žodžių prasme, tai tas gerumas tikrai ateis dar greičiau nei galėjom tikėtis. :) O šypsausi aš labai dažnai, beveik visada.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū!
      Žinai, kaip mes savo tarpe vadinam tokius, kurie visada šypsosi? Saulytėmis! Taip, kad manau, tau labai tinka šis žodis. :D

      Panaikinti
  3. Mano būsena labai panaši. Malonu vėl perskaityti tavo įrašą :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Žodžiai VISKAS BUS GERAI, amžinai skambantys mano galvoje, net tada kai viskas yra gerai. Net nejausdama kartoju juos tada, kai yra blogai ir tenka verkti į pagalvę. Jie padeda, bet jau man. Visada įsižiebia ta maža viltelė, kad taip tikrai bus.

    Šypsausi beveik visada, kartais bandydama parodyti, kad esu stipri, o dažnai nes tiesiog esu laiminga. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tie trys žodžiai patys geriausi!
      Šaunuolė, kad visada šypsaisi!

      Panaikinti
  5. Kada nuoširdžiai šypsojaus - nepamenu,tiesiog toks jau mano charakteris - susiraukus ir nepatenkinta aišku,prie to prisideda aplinka.

    AtsakytiPanaikinti
  6. P.S.Tavo įrašai visa prasmingi ir pakelia ūpą ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ej! Šypseną iki ausų! Aš žinau, kad gali. Juk tiek daug šaunių dalykų aplink!
      Ačiū Tau!

      Panaikinti
  7. Stengiuosi šypsotis dažnai, bet ne visada ji būna tikra... :)
    _______________
    lif-agny.blogspot.com

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikiuosi, kad dažniausiai vis dėlto, ji būna tikra ir nuoširdi. :)

      Panaikinti