antradienis, rugsėjo 03, 2013

-Atsitraukiam! - sušuko naujų mokslų metų baimė.

- Pirmyn! - sušuko prisiminimai ir kitos mintys. Įkyrios jos. Tikrai. Bet bent jau negraužia tas nerimas ir naujų mokslų metų baimė. Rugsėjo antra praėjo geriau negu galima tikėtis. Nors atsikėlus pro langą pamačiau pilkai nudažytą padangę, suvokiau, kad oras pats tas, kad atspindėtų mano nuotaiką. Įlindau į uniformą ir spausdama rankoje rožę patraukiau link pastato, kuriame turėjo vykt renginys. Seniai matyti veidai, drebančios rankos, nauji įvykiai, kurie laukia.. Ir žinoma, veidai, kurių matyti nelabai norėčiau.. Tiksliau veidas. Bet aš iškenčiau! Ir po to buvo tiesiog super su draugėm sėdėt ir gert arbatėlę, pas mane namuose. Ir šnekėt. Daug. Ilgai. Apie viską. Ir netgi sulaukti palaikymo, nors kai kuriose situacijose esu grynai pati kalta. Per savo žioplą galvą..
Rytas šiandien nebuvo iš lengviausių.. Nors ir miegot nuėjau tikrai anksti iki vėlyvos nakties varčiausi ir nesugebėjau užmigti. Bijojau tos dienos. Bet pasirodo be reikalo. Visada visada būna taip, kad jeigu nusiteiksi blogiausiam likimas ims ir nustebins tave - padarys viską gerai. Bet jeigu tikėsiesi, kad viskas bus nuostabu - fiasko! Todėl vadovaujuosi savo gyvenimo logika, kuria jau sugebėjau perprasti.
Eilinė mokslo metų pradžia - mokytojų kalbos, kurios kartojasi metai iš metų, eilinės peštynės dėl vietos gale ar kur kitur, klausimai "kieno vadovėlį gavai?" ir kiti dalykai. Visiškai mes nesuaugom per tą vasarą.  Žinoma, kaipgi aš turiu apsieiti nepamačius to žmogaus, kurio turėčiau vengti. Bent tiek gerai, kad turiu į ką, nors kiek atsiremti. Bet nepilnai, nes niekada negali žinoti, kada žmogus pasitrauks ir plosiesi visu ūgiu ant žemės. Tiesiog viena ranka atsiremi, o kita laikaisi už širdies, kad ji taip greitai beplakdama neiššoktų iš krūtinės. Ir dabar visos tos mokytojų, pamokų baimės atrodo tokios menkutės, prieš tą baimę sutikti tą žmogų. Keistai jaučiuosi ir sunku susigaudyti.. Žinau, kad priprasiu ir po mėnesio gal netgi sugebėsiu tai personai išlaužt šypseną. Aš nepykstu ant jo, man tik skaudu. Nebuvom labai artimi. Praktiškai nepažįstami.. Bet vis tiek blogai jaučiuosi žvilgtelėdama į tas šaltas žalsvas akis.. Nežinau..
Jeigu sąžiningai - pasiilgau tos mokyklinės rutinos. Pasiilgau šalčio žnaibančio rankas. Pasiilgau savo striukės. Pasiilgau šilumos, kurią jaučiu išgėrus didelį puodelį arbatos. Nors vis mažiau laiko liks ispanų kalbai, gitarai ir kitiems pomėgiams.. Bet kai esi labai užimta, užmiršti daug bėdų. O galiausiai ir visai jas pamiršti. Laukiu nesulaukiu.

Kaip praėjo pirmosios dienos mokykloje?

4 komentarai:

  1. Akvile, labai tau pritariu. Dėl paskutinio sakinio su užimtumu ir problemų išnykimu (tiksliau nustūmimu). Todėl ir laukiau mokyklos...

    Mokykla kol kas man teikia tik džiaugsmą, tad smagu . Sėkmės tau įveikiant visas baimes. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Aš irgi pasiilgau mokslo metų... Rimtai. Vis veikla! ;D O kaip tu ir sakei - daugiau veiklos, mažiau niūrių minčių. Dėl to nemalonaus veido tau savo nuomonę jau išdėsčiau asmeniškai, tad per daug nekomentuosiu. Sėkmės mokantis :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Joo, ačiū dėl visų tų patarimų ir netiesioginio pliaukštelėjimo per pakaušį, kad atsikvošėčiau ir nebūčiau skystalas. :DD Ačiū!

      Panaikinti