ketvirtadienis, rugsėjo 05, 2013

Ilgesingai mojuoju jau nuvažiavusiam vasaros traukiniui.

Jau atsisveikinom praeitą šeštadienį, bet aš vis dar stoviu ir mojuoju. Kirba jausmas, kad atsisuks ir grįš. Bet veju mintį šalin. Grįš tik kitais metais. Nesigraužiu dėl jokio momento. Nematau prasmės vertinti vasaros dešimtbalėje sistemoje. Sunku surasti skaičių nuo vieno iki dešimt, kuris tiktų. Vasara yra ne rašto darbas, matematikos kontrolinis ar geografijos referatas. Tai tik metų laikas, kurį mes išgyvenam ir vėl laukiam kol jis ateis. Niekada neskiriam tiek dėmesio kitam metų laikui, pavyzdžiui žiemai. Keista. Metų laikams galima surasti tik būdvardžius, o ne skaičius.
Kad ir kaip bebūtų, drąsiai galiu teigti, kad visą šitą vasarą paskyriau savo charakterio, gabumų ir kitų dalykų šlifavimui. Atsibodo, kad viskas taip pat. Norėjosi kažko naujo. Viskas nebuvo labai tobula ar idealu. Bet man netgi nepatinka taip. Man patinka tos vietos už kurių  gali užkliūti ir sustoti. Taip daug įdomiau. O tobulam gyvenime tiesiog slysti per tobulai nugludintą, asfaltuotą kelią. Niekur nestoji. Gyvenime reikia visko: pykčio, džiaugsmo, liūdesio, meilės. Jausmai keičia jausmus, nuotaikos - nuotaikas. Nestovim vietoj. Didžiuojuosi savimi, nes viskas ką užsimojau šią vasarą nebuvo tik tušti pažadai. Salsa, gitara, serialas, ispanų kalba, filmai, muzika, kelionės, skaitymas. Viskam sugebėjau atrasti laiko. Viską sugebėjau įvykdyti. Per šituos kelis mėnesius suvokiau, kad kartais nieko tokio pabūti egoiste ir paisyti tik savęs. Tai tarsi dovanėlė sau. O jei nemyli savęs, kaip gali mylėti kitus? Trumpa, bet šauni vasara. Ir man visai nerūpi, kad ne viskas buvo tobula.
Visos vasaros turi tą kažkokį cinkelį, kuris įstringa į atmintį, kaip kokia šukė į kojos padą, neapdairiai braidžiojant ežere. Viena vasara savo įvykiais, kita mąstymu, dar kita tiesiog tuo, kad gerai pasiilsėjau. Bet ne vien tik vasara gali būti tokia tobula. Kiekvienas metų laikas turi savų privalumų. Vasarą nepasivažinėsim su rogutėmis, nepastatysim senio besmegenio, o žiemą neprisirinksim rudų lapų ir nepasipuošim kambario. Rudenį nešvęsim Velykų, o pavasarį neminėsim Vėlinių. Reik tik viskam įžvelgti gerą pusę. Nes ji visada yra. Jeigu mėnulis pusiau nudilęs mes matom tik tą likusią pusę. Tai kodėl negalim taip ir gyvenime elgtis?
Taigi, vasara praėjo, laikas tekštelti sau su delnu per abu skruostus ir atsigavus, žvaliai pradėti naujus mokslo metus. Giliai įkvepiam, iškvepiam. Nusišypsom. Ir puolam mokslus su didele motyvacija, kad šiais metais turėsim pačius geriausius pažymius!

Ar užskaitot 2013 vasarą?

8 komentarai:

  1. Bet, sakau, kiek optimizmo! Taip ir toliau, mergyt!

    AtsakytiPanaikinti
  2. SUPER! Toks fainas įrašas. :) Labai patiko palyginimas su mėnuliu. Atrodo, kažkas pagaliau pasisėmė iš kažkur daugiau pozityvumo.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Užkniso nardyt pesimizmo ežere, tai šokau į optimizmo baseiną. :D Ačiū labai! *hugs*

      Panaikinti
    2. Tai dar nieko nereiškia. :DD

      Panaikinti