šeštadienis, spalio 05, 2013

Carry your world.

 Užsimetu savo pasaulį ant pečių ir keliauju per gyvenimą..
Jeigu reikėtų trumpai jį apžvelgti viskas atrodytų maždaug taip: panikuojantys žmonės laksto aplink griuvėsių krūvą. Aplink siaučia liūdesio taifūnai, nevilties uraganai, baimės cunamiai ir kitokie velniai. Po truputį jis nyksta. Baigiu sunaudoti visus savo turimus klijus ir lipnią juostą, kad vėl jį atstatyt. Visose dėžutėse nuo batų uždaryti tie taifūnai, cunamiai ir uraganai. Beldžiasi į kartoninį dėžutės dangtį uždėta plyta. Nepabėgs bjaurybės. Visada reikia skirti laiko įvesti tvarką savo pasaulyje. Kiekvieną dieną kažkas turi jį užpult ir nors vieną pastatą nugriaut. Ne, čia nėra kariuomenės ar kitų pajėgų, kurios apsaugotų tą mano pasaulį. Visi žmonės čia yra kaip svajonės. Jos taip pat gimsta ir taip pat miršta arba išsipildo. Išsipildžiusios - keliauja į vieną vietą, kuri vadinama Atmintimi, o tos, kurios mirė, būna sumetamos į kraupią prarają vadinamą Užmirštimi. Taigi, nesinori jų aukoti. Todėl pasiraitoju rankoves ir pati viską tvarkau. Čia niekas nekariauja tarpusavyje, čia visi laimingi, tik kartais užplaukia debesėliai, kurie šiek tiek sulyja, šiek tiek liūdina žmogučius. Visaip stengiuosi išsaugoti šitą pasaulėlį. Jis juk mano. Rūpinuosi juo kaip vienintele kambarine gėle. Tik jis stovi ne kambaryje ant stalo. Jis stovi kažkur pasąmonėje. Ant pjedestalo.
Visi mes turime savo pasaulius. Mažučius, gražučius ir jaukius. Pilnus mums mielų dalykų, nors kartais ir griaunamus neigiamų emocijų. Bet mes - šaunuoliai - mokam juos atsistatyti. Net ir po didžiausių nelaimių. Yra žmonių, kurie savo pasauliais nesirūpina. Dažniausiai jie būna paskendę alkoholyje, narkotikuose ir kituose velnio neštuose ir pamestuose dalykuose. Išbristi iš to liūno sunku, nes visi jau būna nusigręžę nuo žmogaus ir niekas net nesusivokia išmest gelbėjimo rato. Arba to šiaudo, kurio griebtųsi kiekvienas skenduolis.
Veju visas negandas, visus neigiamus dalykus. Bet kartais jie taip stipriai atakuoja, kad reikia nuleisti rankas ir leisti jiems išsilieti. Skaudu žiūrėti kaip viskas, ką sunkiai stačiau žūsta. Stoviu beviltišku žvilgsniu stebėdama tai, negalėdama net pajudėti. Nors jie ir griauna, tai, kas yra mano.. Po tokio išpuolio tenka vėl viską statyti. Sunku suskaičiuoti, kiek kartų viską restauravau. Bet džiaugiuosi, kad jokia didelė nelaimė dar neturėjo priežasties supurtyti ir visiškai sužlugdyti mano pasaulio.
Jis dabar visai gerai laikosi.
O jei rimčiau kalbant, mane visiškai pakerėjo ta nauja Coldplay daina. 

Carry your world, and all your hurt..

Kaip laikosi Jūsų pasauliai?

P. S. Siunčiu visiems šauniems žmogeliukams, kurie atsakė apklausoje, po didelį apkabinimą!

11 komentarų:

  1. Sveika,
    nors būna kad saule paslepe didelis vienatvės ir liūdesio debesys ir
    atroda kad ji daugiau niekada nebe švies, bet ir po ilgo laiko vistiek
    ji pasiroda:)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sekmės tau kūryboje ir gyvenime!:D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labas! Visais šimtu procentų sutinku su tavimi, kad ir kaip juodai atrodytų tie debesys, vis tiek juos nupūs vėjas ir išlys saulytė. :))
      Ačiū tau! *hugs*

      Panaikinti
  3. Eh,mano pasauliui reikia remonto,nes jame visiškas chaosas...
    Daina nuostabi...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikiu, kad susiremontuosi. ;)
      Daina pati pačiausia..

      Panaikinti
  4. Gražu :)
    Tu visiškai teisi. Sėkmės tau ;))

    AtsakytiPanaikinti
  5. Taip prasmingai ir gražiai viską parašei, kad regis tuoj pat imsiu ir susitvarkysiu savo gyvenimą - nereikalingus pastatus išgriausiu, prisitatysiu daug man reikalingų ir atrestauravusi senienas gyvensiu taip kaip pridera. Ačiū tau! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jeeeetus, jau labiau ačiū tau! Tokie mieli komentarai visada pakelia nuotaiką! *hugs*

      Panaikinti
  6. Iš kur pas tave tiek įdomių minčių,Akvile?Viską aprašai taip įdomiai bei atitinkančiai tikrovę...
    Kaip laikosi mano pasaulis? Hmm...sakyčiau,pusė jo jau sudegę ir vis dar pilna liepsnojančių žarijų. Nežinau ką reikia su ta puse daryti,nes užkasti per dau žiauru,nes po į reikia vis dar bristi.Nežinau.Bet antrą pusę žiauriai saugosiu,nes nesinori gyvent ant pelenų. Bet visgi,pelenai juk trešia žemę - o tai reiškia,og mes iš to ko nors išmoksim :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Hey! Ačiū tau! Labai labai!
      Puikiai mąstai! Iš tiesų, pelenai žemę tik tręšia, o mes kažko išmokstame. :))

      Panaikinti