sekmadienis, spalio 20, 2013

Šiandien lyja..

..Mano nuotaika iškarto geresnė.
Bet ne tokia gera, kad nejausčiau mano raumenis ir protą rakinančios įtampos. Atrodo lietaus drėgmės persisunkęs oras tiesiog kibirkščiuoja nuo mane persekiojančio šešėlio. Bet aš vis dar laukiu saulės spindulėlio, kuris išvys šitą bjaurastį ir jis klykdamas lėks į tamsų kampą slėptis. Kol jo dar nesimato, bandau nukreipti šešėlio dėmesį taukšdama apie nuobodų savo gyvenimą. Nuobodų - kol kas.
Rytoj pirmadienis. Kitaip negu kiti - man jis patinka. Mes tapom gerais draugais. Nežinau, ar čia kaltas labai padorus pirmadienio pamokų tvarkaraštis, ar tai, kad mokykloje sugebu užsimiršti, o pirmadienis simbolizuoja tai, kad prasideda penkios dienos, kai galėsiu pamiršti savo vidines, dvasines problemas. Esmė, kad pirmadienis priklauso dalykams, kuriuos mėgstu. Ir jis nėra toks blogas, koks yra piešiamas mūsų vaizduotėje. Tai kas, kad į mokyklą, kas kad į darbą? Jeigu reikėtų eiti antradienį, visi keiktų antradienius. Susipažinkite su pirmadieniu artimiau ir gyventi bus daug geriau. Kam to neigiamo požiūrio mūsų ir taip neigiamame pasaulyje..
Keista, kai nereik paskubomis daryt namų darbų, ruoštis kontroliniui ar kokiam atsiskaitymui. Viską padariau vakar. O šiandien ramia sąžine tiesiog nieko neveikiu ir kaupiu jėgas gana sudėtingai savaitei. Jaučiu kažkokią keistą atomazgą, kulminaciją artėjančią savo gyvenime. Laukiu. Nes žinau, kad gyvenimas moka mane stebinti. Ir gerąja, ir blogąja puse. Kadangi dabar buvo juodasis laikotarpis su ašarų pakalnėmis ir kitokiais nesmagiais dalykais, pagal visus logikos dėsnius, kurie retai, bet galioja mano gyvenime, dabar turėtų būti gerasis laikotarpis, kai daug juoksiuosi, šypsosiuosi, o tas bjaurus gniužulas ištirps ir pasišalins iš manęs. Tada vėl bus neutralus metas, kai viskas bus gerai. Po to, vėl gausiu smūgį tos vadinamosios krizės, kai norisi daug verkti ir gulėti visų pamirštam. Aš tokį dalyką aiškinu paprastai - žmogus daug prikaupia neigiamų jausmų, dažnai juos užgoždamas teigiamomis emocijomis, bet mes ne juodosios skylės, kad viską kauptumėme ir nieko nejaustumėme. Todėl ir būna toks metas, kai reikia išliet viską, kad galėtum toliau sėkmingai funkcionuoti. Ir nieko tame blogo ar keisto nematau.
Taigi, rytoj pirmadienis. Rytoj prasideda nauja savaitė. Rytoj prasideda paskutinė spalio savaitė mokykloje. Rytoj iš mokyklos eisiu namo spardydama lapų gniūžtes ir galvodama ko pasaulyje daugiau, gėrio ar blogio.
Velnias su Dievu dalina tai per pusę.

Mėgstat ilgus pasivaikščiojimus rudenį?

11 komentarų:

  1. Taip. Be abejonės. :) Tai labai ramona, atpalaiduoja ir verčia pamastyti. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Smagu, kad nors kas nors pakelia nuotaiką :)
    O dėl pasivaikščiojimų rudenį, tai turbūt būtent jie yra mano silpnybė, tam laiko ir jėgų kažkaip visuomet atsiranda :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tie pasivaikščiojimai ir padeda toms jėgoms sugrįžti. :))

      Panaikinti
  3. Sėkmės tau šią savaitę. :) Man ruduo teikia įvairias emocijas. Kartais labiau pripažįstu žiemą, nes rudenį po vasaros būna sunku priprasti prie šalčio, bet jei ruduo šviesus, malonus ir dar turiu laiko pasivaikščiojimams - tobula. :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Jei diena graži, tai visada išeinu į lauka pasivaikščioti ir kartu pafotografuoti ;) Sėkmės tau:)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Va aš sutinku dėl pirmadienio. Visi jį peikia tik dėl to, kad VISI tai daro. Ko gero, daugumai žmonių nė į galvą neateitų neapkęsti kiekvieno pirmadienio, jei ne nusistovėję stereotipai.
    Ir man jie savotiškai patinka. Pirmadieniai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pirmadieniai tikrai faini. Kiek daug naujų dalykų nutinka! Juk jų dėka prasideda nauja, paslapčių pilna savaitė!

      Panaikinti
    2. Būtent!:) Lyg nauja pradžia kiekvieną savaitę.

      Panaikinti