trečiadienis, lapkričio 27, 2013

Plyšta.

Ne, neplyšta mano širdis, neplyšta mano mokyklinis švarkas, gyvenimo audeklas ar dar kas nors. Plyšta tik mano rutinos skraistė. Draskau ją skutais. Pavargau. Reikia kažko, kad pasijausčiau gyvesnė. Pastaruoju metu tik šiaip sau egzistuoju, dienos slenka, aš iš paskos. O norėtųsi, kad būtų atvirkščiai..
Bet progresas yra! Jau vien tai, kad rašau čia šiokiadienį yra kažkas naujo. Naujo yra ir tai, kad pirmadienį vietoj aštuntos pamokos sėdėjau salėje ir stebėjau spektaklį. Dar naujo yra, kad penktadienį esu priversta socializuotis ir kartu su klase ir dar kitais žmonėmis autobusu dardėti iki Kauno stebėt rungtynių. Naujovės. Taip. Tik galėčiau nustot gaudyt slogas likus savaitei iki svarbių įvykių. Jau darosi įprasta, kad sėdžiu apsikabinus puodelį arbatos, indelį medaus, vaistų pakelius ir nosines. Nosis raudona kaip tuoj mus aplankysiančio Kalėdų Senelio, o balsas kaip išsiderinusio klarneto. Kartas nuo karto tas klarnetas ir pakosėja. Jeigu atvirai - penktadienį vietoj kratymosi su keliais tuzinais vaikų - paauglių, aš mieliau sėdėčiau namuose pasiėmusi didelį dubenį kokių nors kaloringų skanėstų (žiemai reikia auginti riebalinį sluoksnį. Aha! Štai dėl ko dažnai peršalu!), galbūt atsitempčiau iš baugaus rūsio trilitrinį stiklainį naminių obuolių sulčių, sėdėčiau ir žiūrėčiau begales kartų matytą filmą, o gal kažkokius muzikos apdovanojimus, apie kuriuos šiandien girdėjau iš klasiokės. Kita vertus, tuo tarpu krūva mano klasės draugų rėktų negailėdami savo balsų, kaip stipriai jie palaiko "Žalgirį", žinoma, prieš tai pasivalkioję Akropolyje ir liaudiškai tariant pasižmonėję. Gal visai gerai, kad važiuoju. Juk žadėjau, kad mesiu lauk pro langą tą rutiną. Ir šiaip, prisimenant praeitų metų varžybas, buvo visai smagu. Na, ir kodėl prieš visus tokius dalykus mane kamuoja daugybė abejonių?.. Kad ir kaip bebūtų - vilksiuosi iš paskos. Gana namuose sėdėt ir užimt vietą ant sofos. O jaukių penktadienio vakarų pas mane pragyventa keliems gyvenimams. Taip, aš namisėda. Naminukė. Namų saugotoja. Kaip pavadinsi - nepagadinsi. Bet namuose smagu. Kuo toliau tuo labiau rytais nenoriu eit lauk iš jų į tą šaltą ir nejaukią mokyklą. Ir visi žmonės ten erzina. Tiesiog nesijaučiu ten jaukiai ir juolab, saugiai.
Namų darbai net neliesti, tokie pat nejaukūs ir šalti guli ant stalo. O juos daryt reikia, kitaip sąžinė negyvai užgrauš. Tipiška. Rutinos nelieka, bet lieku aš.
Vis dėlto, rašyt čia smagu. Tai buvo tik maža krizė.
 Kaip Jūsų diena?

8 komentarai:

  1. Sveikinu ir džiaugiuosi už tave! Aš kol kas atbūsiu ta namisėda už mus abi, nes paprastus vakarus vietoj lauko vis dar leidžiu prie kompiuterio, bet žinau, jog rutinos išardymo laikas artėja ir pas mane... :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū! Išsiardys ta rutina ir pas tave, pamatysi. :D

      Panaikinti
  2. Atsakymai
    1. Lukas. Klausyk, žmogau, čia tavo NUOBODŪS komentarai nelaukiami. Geros dienos.

      Panaikinti
    2. Oj, Tu, "Anonime". Ačiū, anyway, kad eini už mane. :)) *hugss*

      Panaikinti
  3. Pastaruoju metu esu labai užsiėmusi :D Taip užsiėmusi,kad jau kokias 3-2 sav. negaliu normaliai išsimiegoti. Šiuo metu norėčiau tapti namisėda,bet... Juk reikia susitikti su drauge,o gal ji gali nakvoti,o gal aš galiu pas ją? :D Jaučiuosi kartu ir laiminga,ir nuvargusi,gal net išsekusi,ir patenkinta savimi,ir norinti miego :D tiesiog,noriu atostogų. Šaunu,kad pradedi kapstytis iš krizės. Kaip ir tave,mane irgi užknisa kasdienybė,bet ją paįvairinu šiokiomis tokiomis veiklomis ir ji netampa tokia užknisanti :D Laukiu Kalėdų ir turbūt gyvenu jų laukimu :) Patarimas: Sunkiausia yra pajudėti iš pradinio taško,perlipti per save,bet kai tai padarai,tada tavęs sustabdyti neįmanoma :D
    beja,tu nenuobodi!! Tu faina :DD

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Hey, tavo komentarai visada būna pilni pozityvo ir tokios energijos! Ačiū už patarimą, kuris yra labai tikslus ir geras! Ir ačiū, už palaikymą. :D
      Sėkmės tau!

      Panaikinti