trečiadienis, gruodžio 25, 2013

Dar vienerios Kalėdos.

Kalėdos nėra jau tokios tobulos. Lauki jų beveik du mėnesius, o jos trunka tik kelias dienas. Negana to, tos dienos prabėga panašiu greičiu, kaip Kalėdų Senelio elniai..  Nesąžininga taip.. Neminiu jau to fakto, kad man Kalėdos priminė Velykas. Jokio sniego! Jokių gražių snaigių šokančių valsą ant mano kambario palangės! Nusivyliau.
Naktį mažai miegojau. Pas mane buvo svečių. Įvairios mintys svečiavosi galvoje. Suvokiau, kad po truputį suaugi, kai dovanų sąrašas, ko pageidauji, sutrumpėja iki minimumo ir viskas ko tu nori Kalėdų proga, tai tik daug miego ir poilsio. Ir, žinoma, dvylikos patiekalų, kurie nubraukia visas mankštas, dietas ir kitus reikalus. Pora dienų kemšu viską ką tik matau. O po to stengiuosi kardinaliai sukūsti. Bet šiais metais nieko panašaus nebus. Gana save kankinti. Noriu būti geriausia drauge su pačia savimi, nes kiti žmonės vis tiek dingsta iš gyvenimo ir galiausiai lieki akistatoje su savimi.
Vis dėlto, Kūčios labai jaukus dalykas. Žvakės, prieblanda, silkė, kūčiukai, eglutė kampe, seniai matyti žmonės ir mandarinai, nuo kurių, deja, mane beria. Ach, taip, dar ir dovanų gavau. Pripažinkim, kad geriausi iš tiesų yra gauti. Būti materialistu - nieko blogo, svarbu, kad ta ribos linija neištirptų.. Būdama gera mergaitė kitiems irgi visko pridovanojau. Tiksliau, visko, ko leido mano kišenė ir laiko tarpsnis. Bet viskas buvo gerai, visiems patiko dovanos, maistas ir nuotaika. O ką gavau aš.. Minkštos, šiltos, gražių spalvų šlepetės, pakabukas prie raktų, kuris man labai patinka (kurgi nepatiks, ten juk maža Red Bull bolido kopija, tik dar nespėjau išsiaiškinti kurių metų..), rankų darbo žvakė, įvairios smulkmenėlės ir daug daug šokolado. Neminiu sveikinimų, kurių sulaukiau iš visiškai nepažįstamų žmonių. Geras jausmas..
Keistos man tos Kalėdos šiais metais. Tikriausiai kaltas sniego trūkumas, greitai lekiantis laikas ir.. amžius? Vakar sėdėjau ir klausiau kaip teta įtikinėja pusbrolį eit miegot, nes kitaip neateis Kalėdų Senelis su maišu dovanų.. Šypsojausi. Atrodo labai neseniai aš irgi tuo šventai tikėjau ir eidavau miegoti kuo ankščiau, nes juk gera mergaitė būdavau.. Bet kažkaip išsitrynė tas laikotarpis, kai išsiaiškinau, kad tas geras, storas dėdė su raudonais drabužiais, balta barzda, turinti elnius, gražias roges nelanko vaikų kiekvieną Kalėdų naktį. Nepamenu, ar nusivyliau, ar abejingai reagavau. Ir net nepamenu kada tai nutiko. Bet dabar jau nebėra skirtumo, nes neilgai trukus pati tapsiu ta, kuri dovanos dovanas vaikams, o ne gaus jas. Laikas bėga per greitai, norėčiau, kad nors šiek tiek jis sustotų ir palauktų manęs, nes pradedu nebespėti gyventi jo pamišusiu ritmu.
Šio įrašo pabaiga turi būti geriausia, nes noriu visiems visiems skaitantiems šį sakinį, šį žodį, šį įrašą, šį blog'ą, palinkėti gražiausių, slapčiausių ir labiausiai trokštamų norų išsipildymo, gražių akimirkų, prisiminimų ir daug laimingų valandų su mylimais žmonėmis. Su šv. Kalėdom, mano mielieji skaitytojai! Kiekvienam siunčiu po didelį, stiprų apkabinimą. Žinot, kad esat nerealūs..

Nuodėmė būtų, man, kaip tikrai coldplayerei, neklausyti šitos dainos per Kalėdas..



2 komentarai:

  1. Neseniai atradau tavo blog'ą.Likau sužavėta ;) Tampu sekėja ;) Užsuk pas mane ;)
    http://kaktusasniekonezino.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aww! Ačiū!
      Tapau sekėja ir tavo blog'e! :))

      Panaikinti