šeštadienis, gruodžio 28, 2013

Nes atostogos yra geras dalykas.

Po visų gražių švenčių, visu svoriu krentu į poilsio ir atostogų glėbį. Saldus tinginiavimas iki to laiko, kol normaliomis dienomis man baigiasi pamokos, naktinėjimai iki vėlyvos nakties, kol pro mano namus nepravažiuoja nė vienas automobilis, daug peržiūrėtų Supernatural serijų, įpusėta skaitoma knyga, trys puslapiai parašyti mano sunkiai įskaitomu raštu juodraštyje ir tonos suvalgyto šokolado. Šitos atostogos tikras auksas, nes grįžta senoji geroji Akvilė. Linksmesnė, geresnė ir labiau kovojanti už save. Prieš atostogas, laukiant kažkokios pamokos, vienas žmogus man rėžė, o kitas linksėjo galva pritardamas, kad esu šimtu penkiasdešimt procentų geraširdė, bet šiek tiek vaikiška ir nemokanti kovoti už save. Reikia keistis? Gerai. Bandysiu. Nors niekada ir neleidau kitiems lipti ant mano pusilgių, rudų plaukų apgobtos galvos. Bet dėl vaikiškumo - pritariu. Kartais gyvenime iškyla tokių situacijų, kai susileidžiu it zefyras virš ugnies. Pripažįstu, kad po tokių savo vaikiškumo išpuolių norisi trinktelėti sau per galvą ar bent jau pliaukštelėti per tuos putlius skruostus. Norisi elgtis kiek brandžiau, bet sunkiai tai pavyksta. Ech, vis tiek, po atostogų sieksiu įrodyti, kad sugebu neišskysti ir laikytis tvirtais ant žemės.
Šiandien pas mane sugrįžo tas šiltas jausmas, kuris apima rašant ir leidžiant mintims lietis raidžių pavidalu ant languoto popieriaus. Mane tai veikia tarsi savotiška terapija. Atrodo išrašyčiau kiekvieną, pačią mažiausią, pačią bevertiškiausią, mintelę iš savo smegenų vingių. Nupliekus viską iš ten, stabteliu ir perskaitau viską, kas išvingiuota ant popieriaus. Tada vėl pliekiu viską. O galiausiai nueinu miegoti lengvesne galva ir platesne šypsena. Štai ką aš veikiu vėlyvais atostogų vakarais. O šiokiadieniais, kai ant nosies kabo mokykla ir kiti buitiniai darbai, tiesiog nelieka laiko mano išpažinčiai popieriaus lapui. Ačiū atostogoms, kad vėl susivokiau, jog tušinukas ir sąsiuvinis yra vieni iš geriausių mano draugų.
Atostogos jau siekia savo vidurį, o mano darbų sąrašas beveik išbraukytas, liko tik keturiolika veiksmų, kuriuos labai viliuosi pabaigti per kitą savaitę. Jeigu atvirai - tų Naujųjų Metų galėtų ir nebūti. Arba galėtų būti, tik bet tokio didelio susireikšminimo. Taip norėtųsi ramiai nugyventi visą tą savaitę, bet, štai, viduryje jos įžūliai šypsosi chaotiška diena, kuri užbaigia 2013 metus. Facebook'e ir kituose tinklapiuose bus krūvos pasižadėjimų naujiems metams, "new year, new me" ir kitokių pasisakymų. Bet giliau pamąsčius - nejau mums reikia naujų metų, tos pasikeitusios datos, kad galėtume keisti save? Kad galėtume kurti kažkokius planus? Kodėl mes to negalime padaryti paprastą dieną? Kodėl viską kraunam ant kitų metų? Viskas juk taip nesudėtinga. Reikia tik kruopelės noro, saujos ryžto ir šaukšto valios ir mes jau pasiruošę nuversti kalnus. Ir visai nereikia laukti, kol pasikeist skaičiai kalendoriuje. Kiekviena diena yra nauja diena, kuri gali būti mūsų pasižadėjimų pildymo ir keitimosi pradžia. Pripažinkim, kad nė vienas nepradedam vykdyti sudarytų sąrašų su pasižadėjimais nuo pat sausio pirmosios, kad dažniausiai tuos sąrašus prisimenam tik tų naujų metų pabaigoje ir desperatiškai bandome užpildyti susidarusias spragas. Nemeluokim patys sau.
Manau, kad mano protas jau nori eit miegot.
Ar kuriate pažadus 2014 metams?

10 komentarų:

  1. Aš kuriu. Iš tikrųjų, kaip tu sakai, gan keista yra pradėti būtent nuo Naujųjų metų. Kita vertus, viskam reikia gražios pradžios... Tai gali būti pirmadienis, naujas mėnuo ar, šiuo atveju, nauji metai.
    Nauji metai, nauja pradžia, kaip sakant. Tik reikia elgtis taip, kad neliktų viskas paskutinei dienai...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nesiginčiju - nauji metai asocijuojasi su nauja pradžia ir metas kurti pažadus sau yra tikrai palankus. Bet kodėl būtent taip stereotipiškai nuo pirmadienio, nuo naujo mėnesio ar naujų metų? Kodėl negalima vidury savaitės pradėt gyventi kitaip? Kitaip tariant - neatsižvelgiant į laiką.
      Ačiū už šaunų komentarą! :)

      Panaikinti
  2. Aha, mintyse pradedu kurtis geresnę savęs versiją. Kažkaip tą nauja pradžia motyvuoja kažką keisti, turbūt neturėtų būti keista. O šiaip man tie naujieji metai nėra kažkoks big deal, tiesiog vėl pradedu galvot, kur dingo tie 2013, labai greit praėjo. ;D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtent, kad naujieji metai nėra kažkoks didelis reikalas ir, kad dažnai apima paranoja, kur, po velniais, iššvaisčiau tuos 2013.. :D
      Ačiū už komentarą! :))

      Panaikinti
  3. Rasai nuostabiai! Tikrinu kiekviena diena ar yra naujas irasas :) Tikriausiai geriausias blogas, is tu kuriuos skaitau :) Taip ir toliau :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vajej! Ačiū tau labai labai. Tokie komentarai ir skatina rašyti, eiti toliau ir nenuleisti rankų! Ačiū tau! Made my day. :))

      Panaikinti
  4. Labai jaukus įrašas! O dėl Naujų Metų visiškai tau pritariu. Man nesinori gyventi suplanuoto gyvenimo. Norisi, jog kiekviena diena būtų kaip staigmena. Todėl visiškai nieko neplanuoju. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū! Būtent, kad kiekviena diena turi būti kažkuo žavi ir toks jau tas dėsnis, kad geriausi dalykai nutinka nieko neplanuojant. :)

      Panaikinti
  5. Laaaabai įdomiai rašai! Tapau sekėja!
    Užsuk į mano blogą :) http://about1myworld.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Laaaaabai tau dėkoju!
      Prisijungiau prie tavo sekėjų rato!

      Panaikinti