sekmadienis, sausio 26, 2014

Juodai balta.

Sukuosi ratu ir niekaip nepavyksta rasti to ko man labai reikia...O man gyvybiškai reikia suvokimo kas vyksta tarp juodos ir baltos. Nepripažįstu tos šleikščios pilkos spalvos savo gyvenime.
Visa šita savaitė toks didelis nesusipratimas. Žiūriu į vieną pusę - matau vien piktus žvilgsnius ir trikdančius mane sakinius kaip strėlės lekiančius mano kryptimi. Žiūriu į kitą pusę - šiltai besišypsantys veidai, žodžiai, kurie priverčia klyktelėti iš džiaugsmo širdžiai. O jeigu žiūrėčiau tiesiai? Tuščia. Pilka, sausa dykynė, be jokios augalijos ar gyvūno. Sugebu suknisti sau gyvenimą, bet tuo pačiu paversti jį ir nuostabiu. Ir jokio aukso viduriuko tik du kontrastai mano gyvenime. Susipykti su draugu, kurį laikei kone geriausiu, bet tuo pačiu susitaikyti su kitu. Draskyti popierių, nes jokia normali idėja neateina į galvą, bet tuo pačiu pasiekti gerą rezultatą konkurse. Bendrauti su visais ir šypsotis, o grįžus namo apatiškai žiūrėti į vieną tašką. Arba mano hormonai siautėja, arba man tiesiog maišosi smegenys ir jų vingiai.
Šį savaitgalį spjoviau į visus išorinius veiksnius, pasiglemžiau kompiuterį, pakelį traškučių (eina švilpt ta sveika mityba) ir visą dieną praleidau savo tamsiame kambaryje žiūrėdama Supernatural ir American Horror Story. Didžiuojuosi, kad pabaigiau vieną sezoną Supernatural ir, kad pradėjau žiūrėti AHS. Mano baimės ir siaubo poreikiai patenkinti visu šimtu procentų. Ne, aš netapsiu šalta, juoda būtybe gąsdinančia aplinkinius. Net negalėčiau taip... Aš tiesiog kartais pabėgsiu nuo kokčiai šviesaus gyvenimo į tą juodą tamsą pilną šmėklų, dvasių ir kitų nepaaiškinamų dalykų. Draugauju su tamsa - nieko ypatingo. Jaučiuosi šiek tiek per daug suartėjusi su neigiamomis emocijomis, niekaip nepavyksta jų išvyti. Norisi atsistoti ir garsiai, aiškiai pasakyti, kad nešdintųsi iš mano galvos.

Tikriausiai dauguma mano bendraamžių, besimokančių toje pačioje klasėje kaip ir aš, sprendžia klausimą: kokius dalykus rinktis? kokią ateitį planuoti? O dabar prisidėjo dar vienas vargas: kokią temą ir potemę rinktis viešajam kalbėjimui? Mano patarimas: imkit tą, kuria jums patiktų kalbėti ir kurią turėtumėte ką pasakyti. Tiesiog turit ją prisijaukinti kaip kokį mažą žvėriuką. Kol kas, aš pat sėdžiu atsidarius visas potemes ir ieškau savo žvėriuko. Nuojauta kužda, kad reikėtų imti kažką iš literatūros... Labai keblus klausimas. O dėl ateities... Mūsų soc. pedagogė parodė labai gerą filmuką, kuriuo aš tiesiog negaliu nepasidalinti su jumis. Kas žino - gal padės.
Nors, jei atvirai, man mažai padeda visi tie filmukai, testai ir kiti dalykai. Vis dar nežinau ką rinktis ir vis dar stoviu toje kvailoje vietoje, prie to kvailo ženklo su daugybe rodyklių. Faktas, kad iš manęs nebus nei policininkės, nei medikės, nei mokytojos. Į norus irgi negaliu atsižvelgti, nes tuo kuo noriu būti - neperspektyvu, brangios studijos, mažai apmokama, daug rizikos. Ir dabar pasakykit, kaip šešiolikos metų paaugliui, nežinančiam ką jis veiks, kur bus kitą savaitę, nuspręsti savo ateitį? Lyg to dar nebūtų gana dauguma mokytojų vis klausinėja kokius dalykus imsim, taip neakivaizdžiai bandant priversti mus imti būtent jų dalyką. Vieną žinau: pirmas žingsnis geros ateities link - atsisakyti fizikos. O paskui viskas vyks spontaniškai. Bent tiek gerai, kad žinau, ko dirbti nenoriu.
O kokie Jūsų planai ateičiai?

P.S. Nepykit, kad taip ilgai čia nesirodžiau, tiesiog buvo sunku fiziškai ir morališkai prisiversti ateiti ir kažką rašyti. Kaltę bandysiu atpirkti savo keistom miniatiūrom. Gerai? Prižadu prisiversti rašyti dažniau.

8 komentarai:

  1. Ateities planai - išgyventi. O toliau - Dievas težino. Nors ir man atrodė, kad atsisakyti fizikos, chemijos ir dalinai matematikos, bus nepaprastai šaunu, dabar imu suvokti, kad be galo susiaurinau savo galimybes ir turint omeny tai, jog nelabai žinau, ką ateityje veiksiu, tai ne pats geriausias dalykas. Tikiuosi tau taip nenutiks.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O taaip, jau vien chemijos atsisakant labai siaurėja visos galimybės, bet tikrai tikrai žinau, kad iš manęs nebus jokios biologės, fizikės ar chemikės. O matematika - gali būti, kad reikės egzamino, todėl bandau toliau gilintis į ją. Nežinant tikslaus atsakymo ar pasirinkimo, aš tiesiog atmetu tuos variantus, kurie netinka.
      Ačiū.

      Panaikinti
  2. Aš jau pasirinkau literatūros pačią pirmą temą :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ėmiau literatūros potemę, taip pat, tik nepamenu kurią. :D :)) Keista, kad visi klasėje masiškai ėmė tą temą apie emigraciją...

      Panaikinti
  3. Oh,sunkus klausimas :D Nors esu 9-okė tėvai spaudžia galvoti apie tai ką rinksiuosi ateityje,ką studijuosiu. Vis išsirenku "neperspektyvią" specialybę,bet... Manau,kad reikia mėgti savo darbą,o ne eiti į jį per prievartą ar dėl pinigų. Tegu darbas būna kaip koks hobis! Nenusibostantis,įdomus ir kūrybiškas! Bent aš tokio norėčiau :D Aš irgi negalėčiau būti nei policininkė,nei mokytoja ir dar pridėčiau politiko ir verslininko profesiją. Medicina yra įdomi,bet... Silpnų nervų žmonėms nelabai tinka (čia man :DD). Vieną dieną norisi būti tuo,kitą dieną tuo ir tų variantų tiek daug!!! Aišku reikia išsirinkti profesija,bet manau,kad žmogus turi būti visapusiškai išsilavinęs :) Tai svarbiausia :) Pritariu dėl baltos/juodos pusės :D pilka nuobodi :D Norisi matyti kuo daugiau baltos,bet... Kartais nepavyksta. Kartais juoda nusineša tarsi audringa jūra,bet tos nuostabios akimirkos atperka viską :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Su tomis perspektyvomis yra super slidu. Penkiais šimtai procentų tau pritariu, kad darbas turi patikti tau pačiam. Jau geriau būti laimingu fotografu, nei nelaimingu buhalteriu svajojančiu apie fotografiją. Būtent tokio darbo ir norėčiau, kaip kad rašei: nenusibostančio, kūrybiško ir įdomaus! Visi testai byloja apie socialinį arba meninį profilį. Ir ką man daryti? Tikriausiai būsiu nelaiminga teisininkė, svajojanti apie kažką kitką. :D
      Kartais ir juoda būna gerai. Po to, balta ryškesnė būna... :))
      Ačiū už komentarą!

      Panaikinti
  4. Mano manymu, Tau tereikia atsipalaiduoti ir mažiau galvoti apie tai, kaip Tavo dalykų pasirinkimai nulems Tavo ateitį. Jeigu matai, kad nenori fizikos - mesk ją lauk. Savo laiku aš mečiau istoriją ir biologiją vien todėl, kad ten daug beprasmybių kalti reikėjo… Kas ten žino, kokia darbo rinka bus po kelių metų. Kol pabaigsi mokyklą, bakalaurą, ten viskas apsivers keletą kartų arba ne, bet tai nėra prognozuojama, tad kam čia spėlioti.
    Nežinau, ar tau reikia patarimo, bet jeigu reikia: elkis taip, kaip nori šiandien ir mokykis tai, ko nori mokytis dabar :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, nuoširdžiai ačiū, nes būtent tokio pasakymo man ir reikėjo. Ir taip, man reikėjo patarimo. Visai pamiršau tą faktą, kad dauguma dalykų turi savybę keistis...
      Ačiū!

      Panaikinti