trečiadienis, sausio 29, 2014

Šaltas trečiadienis.

Ant stalo guli daili krūva vadovėlių ir sąsiuvinių. Galima įžvelgti žalią istorijos sąsiuvinį, gelsvą literatūros vadovėlį ir numylėtosios fizikos sąsiuvinį. Deja, bet fiziškai, morališkai neprisiverčiu padaryti namų darbus. Ir jau antra diena taip. Tiesiog siurbiu arbatą iš melsvo puodelio ir susisukus į gėlėmis išmargintą pledą sėdžiu ant sofos abejingai žiūrėdama į numestą kuprinę ir ištaškytus vadovėlius. Po to einu užsiimti veikla visiškai nesusijusią su mokykla. Vakar tai buvo Kingo "Švytėjimo" skaitymas. Šiandien - bereikšmis sėdėjimas visuose įmanomuose internetiniuose tinklapiuose. Prisipažįstu - tingiu.
Meluočiau, jei sakyčiau, kad diena buvo bloga, bet tiesos nesakyčiau, teigdama, kad viskas buvo gerai. Taip, pralaimėjom tinklinio varžybose, bet dar ne viskas prarasta. Taip, šiek tiek graužiuosi dėl keleto klaidelių, kai kamuolys atsimušė į tinklą arba net nelietė jo... Bet visa tai gėdingai nublanksta prieš jaukų pokalbį su draugais, pasakojančiais savus įspūdžius. Ne viskas visada būna tobula, bet pakenčiama. Geriausia dalis, kad aš pagaliau nebeegzistuoju. Aš gyvenu. Jaučiu kraują lakstantį gyslomis, mintis lenktyniaujančias viena su kita smegenų vingiuose, kojas nešančias mane link tikslo ir rankas kylančias link jo. Na, ir kam verkšlenti, kad dangus ne tokio atspalvio, kokio norisi, kad lauke šalta ir, kad žolė pasislėpusi po purvinu sniegu. Turim šiltos arbatos, galim nueit nusipirkt šokolado ir visa diena tampa ne tokia prasta.
Man iki pilnos laimės trūksta labai nedaug: atsiriboti nuo tam tikrų žmonių, trenkti ant žemės atsiskaitymų naštą nuo pečių, užsidaryti kambaryje ir sėdėti ant lovos tol kol smegenys stos į savo vietą, o akys nebesimerks dėl miego trūkumo. Nors vakar ir nuėjau miegoti rekordiškai anksti, jaučiuosi neišsimiegojusi ir pakankamai gerai nepailsėjusi. Per pamokas protas dirbo maždaug dvidešimt procentų pajėgumu, o sušalusios rankos nenulaikė tušinuko. Išeini į koridorių - šalta, ateini į klasę - dar šalčiau. Visą dieną praslankiojau kalendama dantimis ir susitraukusi nuo šalčio. Nepadėjo nei megztinis, nei švarkas kartu sudėjus, nei sėdėjimas prisiglaudus prie radiatoriaus. Arba pasidariau per jautri šalčiui, arba mokyklos koridorių temperatūra maždaug penkiolika laipsnių šilumos. Rytoj klasėje sėdėsiu su savo mėlynąja žiemine striuke. Arba bent jau pirštinėmis. Ir man nusispjaut į mokyklos tvarką. Na, gerai nenusispjaut, aš dažniausiai būnu ta gerietė paisanti visas taisykles. Bet argi tai blogai?..

 Žavu, žavu, žavu!

2 komentarai:

  1. Labai panaši ir mano situacija pastaruoju metu. Ši savaitė žvėriška!! Atsiskaitymai, įvairūs papildomi dalykai, namų darbai, miego trūkumas ir juodi ratilai po akimis. Noriu, kad ji kuo greičiau baigtųsi. Iki mano pilnos laimės trūksta tik to, kad nereikėtų mokytis ir daryt namų darbų... Tik tiek! Bet ne, dar laime pasidžiaugti negalėsiu...
    Ir šalta. Man irgi. Mokykloj kai kuriose klasėse tenka pradrebėti ištisas pamokas. :S
    Laikykis! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bus toks laikas, kai mokytojai nusiramins su namų darbais ir mokslais. Ir tikrai galėsi šiek tik atsipūsti! Sėkmės Tau!

      Panaikinti