šeštadienis, vasario 01, 2014

Lost in the city of Angels


Kur aš patekau? Aplink mane besišypsantys nepažįstamieji, kvapą gniaužiantys vaizdai ir visagalis įkvėpimas. Vaikštau nežinomomis gatvėmis, dairausi aplink kaip vaikas ir ieškau nors mažiausios užuominos kur patekau.
 -Atsiprašau, gal galite pasakyti, kas čia per vieta? – nedrąsiai paklausiau vidutinio amžiaus žmogaus  ryškiai mėlynomis akimis.
 Jis nuoširdžiai nusišypsojo ir parodė man virš galvos. Ant baltos lentelės didelėmis auksinėmis raidėmis užrašyta: „Angelų miestas“. Spoksojau į lentelę maždaug porą minučių, o galvoje sukosi viena mintis – nesąmonė. Negali būti taip, kad pasiklydau Angelų mieste. Nors čia gražu. Gamta, pastatai, žmonės – viskas verčia šypsotis ir jausti gyslomis tekančią harmoniją. Ji tiesiog plūduriuoja ore. O aš jaučiuosi tarsi būčiau suradusi savo namus.
 Išbėgu į laukus. Horizonte matyti sidabrinis ežeras, žalios, baltomis pakalnutėmis apsipylusios, kalvos ir besileidžiančios saulės nudažyti rusvi debesys. Basomis pėdomis žengiu per žolę ir artėju prie to sidabrine spalva raibuliuojančio ežero. Jo atspindyje matau tūkstančius šviesų. Ir save. Savo tikrąjį atspindį, savo sielą. Kaip pamišusi lakstau kalvomis ir juokiuosi. Girdžiu šnabždesį. Jis vis kartoja: „Vienas gyvenimas. Gyvenk.“ Žiūriu į tamsų dangų, į tolimas šviesas, kurios tarsi kviečia mane surasti pačią save. Aš niekada nežinojau, kas esu iš tiesų, niekada neturėjau jokios minties, kas buvau. Bet pagaliau, pasiklydusi Angelų mieste, tarp draugiškų žmonių, stebėdama ryškias šviesas, pakilusias aukštai tamsiame danguje, ir žalia žole spindinčias kalvas, aš atradau tikrąją save. Mano viduje viešpatauja harmonija, mano akyse – ryžtas gyventi. Dar niekada nesijaučiau taip nuostabiai. Visi jausmai – liūdesys, nusivylimas, sumišimas ir beviltiškas pyktis – neatrado manyje vietos ir turėjo dingti. Jaučiuosi tarsi atsikračiusi didelės, sunkio naštos. Pagaliau randu savyje tai, ko visada troškau: jėgų gyventi, ryžto siekti tikslo ir pasitikėjimo savimi. Jaučiuosi tikra, jaučiuosi savimi. O argi ne tai svarbiausia?

10 komentarų:

  1. Tai tiesiog kaip ištrauka iš mano sapnų. Toks lengvas įrašas pasvajojimui, kažko prisiminimui... Taaaaaip, man patinka.

    AtsakytiPanaikinti
  2. O laukiau Los Andželo. Bet man patiko. Nenuostabu, turi rašymo dovaną :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nuostabus įrašas! Akvile, turėtum dažniau rašyti pamąstymų, svajonių įrašus. Nes šis mane tiesiog sužavėjo... :) Nerealu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vajej! Ačiū tau labai labai! *big hugs*

      Panaikinti
  4. Ir lekiu tolyn, kur svajonės neša...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Apskritai "Lost in the city of angels" antraste, zodziai - ypatingai zavi. "Down in the comfort of strangers" ir kaskart gali is naujo atrasti save. Aciu tau uz toki nuostabu ir nuosirdu irasa. (Nekreipk demesio i rasybos klaidas - telefonas). Man labai patiko! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Neturėtum nustebti sužinojus, kad šį mažą kūrinėlį rašiau klausydama būtent šios dainos. :D Ačiū už tokį nuostabų komentarą! *hugs*

      Panaikinti