šeštadienis, vasario 08, 2014

Viskas lyg ir gerai...

... kol kas.
Kvėpuoju, vaikštau, mąstau, dirbu, svajoju, bendrauju, gyvenu. Tiesiog tipiškas gyvenimas ir tiek. Viskas nurimo, liūdesys pasitraukė į kamputį, o aš vėl įsivažiuoju į savo gyvenimo tempą.
Savaitė mokykloje nebuvo bloga. Tikrai ne. Man netgi patiko. Pradedant pirmadienio krūva atsiskaitymų, baigiant tinklinio varžybomis. Pirmadienio atsiskaitymai nebuvo kažkas, ko neištverčiau. Tiesiog anglų pristatymas ir matematikos kontrolinis, dar turėjo būti ir rusų pasakojimas, bet sekmadienio vakarą nuojautą kuždėjo, kad neverta mokytis. Neklydo. Atsiskaitymai gerai, jie priverčia mylėti tą jausmą, kai grįžusi namo gali ramiai atsikvėpti, nes sunki diena palikta už nugaros. Antradienis, trečiadienis - eilinės dienos, kurios nieko neišsiskiria. Nebent gautais pažymiais, kurie stebina. Dar stebino poelgiai, žodžiai ir žvilgsniai. Stebino iš kokių žmonių jie atkeliavo.
Šiais metais kažkas pasikeitė. Tikriausiai mano požiūris į kai kuriuos dalykus. Jau nebebijau bėgti iš pamokų. Nors koks ten bėgimas. Aš tiesiog nenueinu į ją. Bet neverta smerkti - priežastis gana pateisinama, o pamokos nėra super svarbios. Kas čia tokio, kad nenuėjau į fiziką ar kūno kultūrą. Gyvenimo kelio iš šitų dalykų nestatysiu. Nebijau ir gaut blogų pažymių. Nebijau būt pagauta vaikščiojanti be švarko. Tai, kad nebijau to, dar nereiškia, kad tai piktybiškai darau. Viskas yra pateisinama - į fiziką nėjau, nes žiūrėjau varžybas, į kūno kultūrą - tiesiog neapsimokėjo. Blogi pažymiai yra labai natūralus dalykas ir neverta smerkti savęs dėl to, juolab, kai gauni 4 iš to, ko tau niekada (tikriausiai) nereikės. Švarkas keliauja į kuprinę tik tada, kai mokykloje temperatūra viršija 15 laipsnių šilumos arba, kai man būna kūno kultūra. Viskas kontroliuojama, dėl manęs nėra ko nerimauti. Mokytis noriu, bet ne viską. Kai kurie dalykai yra tikras bullshit, kuris tik užima vietą smegenyse. Taigi, mieli mokytojai, nepykit, jei nenorim mokytis tam tikrų dalykų. Gyvenimai mūsų ir leiskit mums patiems spręsti kas mums naudinga, o kas ne. Juk dalykus ir profesiją rinktis mes jau subrendę.
Ketvirtadienį buvo tinklinio varžybos. Vis dar stebiuosi, kaip ten pakliuvau. Kūno kultūros nemačiau dvejus metus, tik šiais kažkaip susigalvojau, kad riektų pabandyti. Kategoriškai purčiau galvą tėvų pasiūlymams į kažkokią kitokią grupę. Turi dvi kojas, rankas ir galvą. Taip pat galimybę sportuoti kartu su visais. Nes aš tiesiog tai galiu. Varžybas laimėjom, palaikymas buvo, komanda laiminga, mokytoja taip pat. Ir net rankų skausmas, kitą dieną, atrodė nebaisus. Atrodo viskas tvarkoje.
Savaitė nebuvo itin įdomi, bet jaučiuosi nusipelniusi savaitgalio. Ir keleto serijų mėgstamų serialų. Nusipelniau, nes vėl grįžtu į tą vietą, kurioje buvau savimi. Ir jau nebekamuoja jokios idiotiškos mintys.
Ar minėjau, kad mano gyvenimas primena tuos kalnelius atrakcionuose? Pakyli ir leidiesi žemyn,vėl pakyli, vėl leidiesi... Guodžia mintis, kad po šliaužiojimo pažeme vėl kilsiu aukštyn.
Spjaunu į ateitį ir tas profesijas. Vis tiek nebūsiu tuo, kuo noriu.

6 komentarai:

  1. Buvai tinklinio varžybose? Geras! Be to norėčiau būti tokia kaip tu... Nesijaudinti dėl pažymių ir pamokų...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Yap, teko garbė sudalyvaut. :D Su laiku ateina ir požiūris į tam tikrus dalykus, tiesiog nepergyvenk dėl mokyklos labai, nes tai tik tam tikras mūsų periodas. Kaip jau sakiau, pažymiai nėra žinių vienetas. :)
      Ačiū!

      Panaikinti
  2. Va, labai geras požiūris dėl pamokų. 9 klasėje ir aš buvau beveik drausmingas vaikas, ir dabar labai dėl to gailiuosi. Išmokau suprasti ko man reikia ir supratau, kad kūno kultūra, rusų kalba ar chemija nėra tie dalykai, kuriuose kažko iš savęs tikiuosi. Išmokau, kad dažnai tiesiog geriau nenueiti į kokias pamokas, nei sėdėti joje ir ėstis nervus. Tarp pažymių tiesiog reikia mokėti laviruoti. Man patinka tavo požiūris :) (y)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Tai tikriausiai pirmas mano skaitytas blogas kurio rašytoja nėra ta pavyzdinga moksliukė gaunanti tik 10 ar 9 ir paisanti kiekvieną taisyklę ir t.t -_- Nes man jau atsibodo skaityti tuos : O, Dieve gavau šiandien 7 ir vos neapsiverkiau ar kažkas tokio :DD Tavo požiūriui thumbs up ! Manau visi kada norim pasistengiam, o kada nenorim tiesiog metam viską ir užsiemame tuo kas mums patinka ! Ir nuo to tikrai pasaulis nesugrius :> ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Geriau būt laimingu žmogumi išmanančiu tam tikrą dalyką, nei nelaimingu, kuris bando suvokti fiziką ar chemiją, nors tas dalykas visiškai neįsipaišo jo gyvenime. Jei atvirai, mane tie verkimai dėl septynetų verčia juoktis. Septynetas gali įsižeisti, juk jis irgi skaičius! Ačiū Tau!

      Panaikinti