sekmadienis, kovo 30, 2014

Un. Deux. Trois.

Un. Visos keturios dienos buvo praleistos vis kartojant mintyse ką reikia nuveikti. Parašyti kalbą, išspręsti krūvą matematikos uždavinių, kurie turėtų paruošti mane egzaminui, perskaityti literatūros vadovėlį, kuris turėtų padėti kalbos rašymo klausimu, atrašyti į visus el. laiškus, atsiskaityti matematikos savarankišką, anglų kontrolinį, aplankyti močiutę ir dar daugybės smulkių darbelių. Norėtųsi kartais spjaut į viską ir visą dieną praleisti nuoširdžiai nieko neveikiant. Tik gulėti ir spoksoti į voratinklį kambario kampe. Tačiau ta veikla ir užimtumas yra naudingi. Jie padeda pamiršti visas neigiamas emocijas, kurios labai vargina. Prisėdi prie matematikos namų darbų ir vieninteliu tikslu man tampa 83 uždavinio, b atvejo teisingas atsakymas. Stačia galva neriu į veiklos tornadą vardan to saldaus užsimiršimo. Tik dienos pabaigoje, kai viskas nuslūgsta, kai lieku viena kambaryje, prisimenu, kad kažko trūksta. Atvirai? Man vis dar atrodo, kad tas žmogus nemirė. Skambės super vaikiškai ir banaliai, bet man tiesiog atrodo, kad jis iškeliavo į kažkokią ilgą kelionę. Emigravo. Išvažiavo. Išėjo. Mano smegenys kategoriškai atsisako priimti tą informaciją apie mirtį. Bus keista, kai matysiu taip gerai žinomą vardą ir pavardę iškaltą ant šalto antkapio.
Deux. Vėl pradėjau klausyti muzikos. Pusę savaitės gyvenau apsupta tik balsų įvairovės, gamtos garsų, mašinų variklių ūžimo ir kitokių kasdienybės nušlifuotų garsų. Bet spjoviau į tai ir penktadienį iš mano kambario buvo galima girdėti visą mano grojaraščio kolekciją. Per tas dienas išvaliau smegenis ir kiekvienas akordas, garsas skambėjo kaip naujai girdimas. Nepulsiu vardinti, kad muzika mano gyvenimas, kad be jos negaliu nė minutės, kad ji tiesiog teka mano venomis. Išgyvenau be jos kelias dienas. Šalutinio poveikio nepajaučiau. Kartais pailsėti reikia ir nuo pačio mylimiausio dalyko. Nemėgstu, kai man kas nors atsibosta.
Trois. Padariau keletą pokyčių gyvenime: išmokau pinti kasas "žuvyte", išmokau kepti skanius ir svarbiausia neriebius blynus (na, žinot, kai blynas būna prisigėręs aliejaus. fuuj..), gavau 10 iš matematikos kontrolinio (nebent ten kažkokia klaida... no, please, no...), padariau testą ir atpažinau 8 melagius iš 10 (pasirodo, kad tai visai nesudėtinga). Gyvenimas teka pro mane, o aš tikrai to nenoriu, todėl šoku į tą upę ir išbaidau visas liūdesio žuvis. Visa širdimi jaučiu, kad ir tas žmogus, kurio jau nebėra šalia, to norėtų. Jis nieku gyvu neleistų man graužtis, liūdėti ir užsidaryti kambaryje. Kuo toliau, tuo labiau suvokiu, kaip tai yra beprasmiška ir nereikalinga. Turiu ambicijų, noro, svajonių. Esu gyva ir turiu tai įrodyti kitiems, kitaip jie galvos, kad esu silpna ir pažeidžiama, negyva. Tikrai ne, brangieji. Jokie principai man netrukdo elgtis su kiekvienu taip, kaip jis nusipelnė. Turiu venas ir arterijas pilnas kraujo, turiu puikiai plakančią širdį, dirbančius plaučius ir kitus organus, kurie tik įrodo faktą, kad nesu tik tuščias kiautas. Jūs taip pat. Nepasiduokit beprasmiam liūdesiui.
Išmokau skaičiuoti prancūziškai iki trijų.


7 komentarai:

  1. Šaunuolė! Super požiūris :) Aš tai dabar neklausau muzikos, be priežasties, tiesiog nesinori man pirmą kart taip ;o

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū! Ha, kartais reikia atsiriboti nuo mėgstamų dalykų! :D

      Panaikinti
  2. Man asmeniškai tokie įrašai yra super! Viskas taip aiškiai išdėsya išvardinta... Beje pavydžiu dėl tų blynų, nes kai kepu aš tai privarau aliejaus belenkiek :D ir biekaip neina mažiau supilt :DDDDDDDDDD

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. *išdėstyta. Greit rašiau todėl privėliau klaidų :D

      Panaikinti
    2. Ačiū!
      Aš jo beveik nepilu, tik reik žiūrėt, kad nepridegtų ir tada gaunasi tokie neriebūs ir skanūs. :33

      Panaikinti
  3. Sveikinu! Įveikei išbandymą. Įveikei gyvenimą. Fainas įrašas. Taip ir toliau :*

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū Tau! Jei atvirai - daugiau tokių išbandymų nenorėčiau...

      Panaikinti