sekmadienis, balandžio 06, 2014

Karjeros diena? Ok.

Penktadienį apturėjome tokį reiškinį kaip karjeros diena. Jokių pamokų, tik slankiojimas mokyklos koridoriais, stebint ant prekystalių - suolų išdėliotus keksiukus, pyragus ir kitokius gėrius. Ir žinoma - paskaitos su studentais, dėstytojais, mokytojais ir tam tikrų profesijų atstovais.
Kadangi praeitais metais labai paprastai pažiūrėjau į tai, nes buvau tik apsiplunksnavusi devintokė - pirmokė, šiais atidžiai išstudijavau tvarkaraštį ir pasirinkau tai, kad domintų mane ir apie ką aš galvoju. Taigi mano tvarkaraštį sudarė trys paskaitos: pirmoji - savęs pažinomo, antroji - studijų Anglijoje pristatymas, trečioji - humanitarinių studijų pristatymas ir karjeros galimybės.
Jei atvirai, tai į pirmąją paskaitą ėjau nenusiteikusi visapusiškai savęs pažinti. Tam reikia viso gyvenimo, o per keturiasdešimt penkias minutes gali pažinti tik vieną tūkstantąją. Na, bent sužinojau savo nerimo lygius, suvokiau, kad reikia išvyt lauk visas kvailas baimes ir pripažinau faktą, kad pasitikėti savimi dar nemoku. Maniau, kad šiek tiek moku, bet iš tiesų - dar būna tokių dienų, kai veidrodis didžiausias priešas, o į mokyklą nenoriu, nes atrodo, jog visi tik ir žiūri į mano trūkumus. Tų trūkumų yra, bet jie nėra tokie svarbūs, kad turėtų gadinti man gyvenimą. Jeigu pilnai savimi pasitikėčiau, tai nebūtų tokių kvailų dienų.
Rodos, kad į Angliją neketinu vykti studijuoti, bet juk visko pasitaiko. Buvo tiesiog įdomu kažką apie tai išgirsti, susidaryti bendrą vaizdą ir rimčiau pasvarstyti ar galiu ten vykti. Atsakymas - ne. Nebent tik atostogauti ten. Vaizdas toks, kad viena mano pusė lyg nori ten, bet kita laikosi tvirtai įsikabinusi į lietuvišką slenkstį.
Ketvirtadienį buvom priversti jau pasirinkti kryptis. Biomedicinos, technologijos, fizinių, humanitarinių, menų ir socialinių mokslų kryptys. Spėkit, ką pasirinkau aš. Aha, humanitarinius. Ir nieko keisto, kad sėdėjau humanitarinių studijų pristatyme. Neatrodo labai blogai, yra nemažai perspektyvų, bet ar sugebėsiu - milijono vertas klausimas. Nei fizikės, nei medikės, nei policininkės, nei teisininkės iš manęs nebus. Lieka tik tai, ką šiek tiek sugebu. Kartais susidaro toks vaizdas, kad mažai kam esu gabi. Pasirinkimas ypač mažas. Bet gal taip geriau, kai nereikia dvejoti ir gali tiesiai šviesiai keliauti link tikslo. Ha.
Po visų paskaitų, viską pasvėrus ir pamatavus šiek tiek susiplanavau ateitį. Bet tik šiek tiek. Manau, užteks, kad galėčiau eiti pas pavaduotoją ir rinktis dalykus. Vis dar keista, kad jau pradedu planuoti savo gyvenimą. O taip neseniai buvau dar tik penktokė. Taip, neseniai. Prieš penkis metus. Šiandien jau sėdžiu su lapu ir bandau žymėtis dalykus, jų lygius ir mąstyt, kas ir kaip. Nėra lengva, kai per dvi dienas turi apsispręsti tokiu klausimu. Tačiau džiaugiuosi, kad bent kažkiek kažko žinau, nes kitiems, kurie net neįsivaizduoja kas juos traukia, nėra gerai. Karjeros diena nėra blogai, kartais padeda išeiti iš to profesijų ir karjeros galimybių miško. Bet tik tiek.
Nesistebėkit, kad įrašas nėra labai rišlus ar geras. Vienoj rankoj laikau kalbą, o kitoje lapą su humanitarinės krypties dalykais. Tuoj įskaita, rytoj reik nunešt tą lapą pavaduotojai, nekalbu, kad dar net nepradėjau daryt namų darbų. Kokia aš šaunuolė. Jeigu ištversiu tas dienas iki Velykų - būsiu dar didesnė šaunuolė.

10 komentarų:

  1. Ech, tie pasirenkamieji dalykai visiems kančia... Kažkaip, atrodo, dar nesi pilnai subrendęs, nežinai, ko nori iš gyvenimo, nežinai, net kas esi, o čia tau liepia pasirinkti dalykus, kurie nulems tavo gyvenimo kryptį. Aš irgi galvojau atmetimo būdų: tuo tikrai nebūsiu, tuo irgi, lieka tik vienas variantas. Dabar baigiantis 11 klasei galiu pasakyti, kad tikrai geriausias sprendimas buvo. Nors pas mus net ir dabar yra žmonių, kurie pereina į kitą klasę, pasirenka kitus dalykus, todėl nereikėtų to labai bijoti. Galbūt per vasarą viską pergalvosi, galbūt norėsi, ką nors pakeiti. Žodžiu, sėkmės su pasirinkimai ir kalbėjimo įkaita! ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū! Sudėtinga, kai draskausi tarp kelių profesijų. :D Bet kaip bus, taip bus.
      Nedėkosiu už sėkmę, tik pasakysiu, kad man jos labai labai prireiks! Ačiū už komentarą!

      Panaikinti
  2. Žinai, sunku kartais būna pasirinkt... Bet manau, kad sugebi daugiau nei šiek tiek :) Tikrai. Sėkmės tau!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Būtent. Na, dėl gebėjimų, tai nežinau... Ačiū Tau!

      Panaikinti
  3. Man išvis siaubas atrodo tie pasirenkamieji dalykai. Nežinau, ką rinktis reikės, noriu beveik visko... Tuo labiau, kad nežinau, ko prireiks, o ko ne. Atrodo, net ir tie dalykai, kuriuos ne itin mėgstu, pagalvojus apie tai, ką pasirinkti, pasidaro žymiai geresni.

    O tu tikrai sugebi daugiau, nei sakai. Pažiūrėk į savo rašymą! Vien tai jau kiek daug reiškia. Daugiau pasitikėjimo savimi tikrai nepakenktų :)) Sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Manau, kad dar laiko turi. ;) Juk visa vasara prieš akis! O štai man, jau nebėra laiko... Nors ką čia padarysi, kartais spontaniškumas geras bruožas. Gerai bent tiek, kad žinau, kuo tikrai nenoriu būti. :D Esi perspektyvus žmogus, manau, kad bet ką pasirinkus neprašausi. :))
      Hehe, ačiū... Bet tas rašymas tikriausiai man duonos neuždirbs... Nors ką gali žinoti.. :D Ačiū Tau!

      Panaikinti
  4. o ka galvoji rinktis? kokia profesija tave domina?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Du galimi variantai: arba žurnalistika, arba anglų filologija. Labiau krypstu prie žurnalistikos, nes tai atrodo, kažkaip keistai artima, bet ten per didelė rizika, todėl labiau domintų filologija, bet, kad būtent anglų, nesu 100 proc. tikra. Žinoma, dar galiu susigalvoti kitokių profesijų susijusių su humanitariniais mokslais... Šitą klausimą dar palieku atvirą, tačiau maždaug įsivaizduoju save ateityje. :)

      Panaikinti
    2. Jei neketini ateityje vykti į užsienį tai geriau rinktis filologiją. Didesnės perspektyvos. Nuoširdus patarimas. :)

      Panaikinti
    3. Ačiū! Aš irgi panašiai mąstau, kad geriau filologija būtų. :))

      Panaikinti