Skaisti naktis.

Arba tiesiog prisipažinimas. Viskas kažkada pasiekia savo pabaigą, taip pat ir šitas iššūkis, kurio paskutinį įrašą rašau dabar. Turiu pripažinti, kad tikrai buvo įdomu. Ir gana paprasta, nes nereikėjo sukti galvos mąstant ką parašyti ir kaip sudominti kitus. Šis įrašas tikriausiai bus vienas iš tų asmeniškųjų . Nes reikės kažką prisipažinti. Prisipažįstu, kad nuo pat iššūkio pradžios vis trumpam susimąstydavau, kokį gėdingą, liūdną, linksmą ar dar kokį nors prisipažinimą, čia, išnarstyti po vieną kaulelį. Su kiekviena diena keitėsi ir mano prisipažinimų tema. Tačiau nujaučiu, kad stabtelėsiu prie vieno, man gana skaudaus dalyko, dėl kurio dažnai kreipiu temą, vos tik ji nušleivoja į tą pusę. Kiekvienas pavasaris, vasara man atneša naujų iššūkių. Iššūkių, kaip paslėpti ir pačiai pasislėpti. Paslėpti savo žaizdų nusėtas rankas ir pasislėpti nuo visų pagundų, kurios jas ir sukelia. Meluočiau, jei sakyčiau, kad šita liga nesukelia man jokio diskomforto. Nusišneku. Visos ligos jį sukeli

Mano gyvenimas negali būti ramus, be jokių trikdžių ar dar ko. Nematau prasmės aiškintis, kodėl taip ilgai nesilankiau čia ir šiek tiek apsileidau. Tai per daug liūdna istorija. Liūdna man, juokinga ar nuobodi kitiems. Tačiau šiandien prisiverčiau, susiėmiau ir prisėdau pamaigyti baltos klaviatūros. Priešpaskutinis iššūkio įrašas - 2 šypsenėlės, kurios nusako mano gyvenimą. Jame apstu įvairiausių išraiškų, bet šiandien stengsiuosi plačiau apžvelgti tik porą, pastaruoju metu labiausiai ir dažniausiai vartojamų emocijų. Tik drįsčiau ginčytis, kad tai nėra šypsenėlės. Greičiau simboliais išreikšti jausmai ar emocijos. (╯°□°）╯︵ ┻━┻  Ši išraiška būdinga man, kai dvi valandas darau matematiką, chemiją, fiziką ar ką nors kitką, ko nesuprantu ir vis tiek negaunu teisingo atsakymo. Arba ilgai ir nuobodžiai darau kokį ypatingai svarbų darbą ir vienas neatsargus rankos mostas jį sugadina nepataisomai. Šią ženklų kombinaciją norėčiau vadinti pykčio išsiveržimu arba silpnumo akimirka. Momentas

Kaip ir minėjau - man yra žymiai smagiau pasakoti apie tai ką mėgstu, nei apie tai, ko ne. Plepant apie tai, ko nemėgsti žmoguje nematyti užsidegimo, mažų žiburiukų akyse ir galų gale - džiaugsmo. Mes tiesiog kalbam apie tai, ko nemėgstame, todėl nieko keisto, jog taip neigiamai ar neutraliai reaguojame į tai. Džiaugiuosi, kad reikės aprašyti tik tris dalykus, kurių nemėgstu. Žinoma, kad jų yra ir daugiau, tačiau man niekada nepatiko kalbėti apie tai, ko nemėgstu. Pernelyg arši savikritika. Nors pati esu etatinė savęs pačios kritikė, nemėgstu, kai žmonės pernelyg atakuoja save. Ypač, kai tai daro norėdami gaut dėmesio ar vieną kitą komplimentą. Jeigu aš sakau sau pastabas - jos yra nusipelnytos ir nereikalaujančios dėmesio ar pagyrų. Kiekvienas turime žinoti savo pliusus, minusus, bet stebėtina, kaip kai kurie žmonės vis rodo savo neigiamąsias puses. Ir suprask - ar turi sakyti, kad tai netiesa, jog tas žmogus yra puikus, ar reikia nešališkai žvilgtelėti į tas neigiamas puses, parei

Man visada yra smagu kalbėti apie dalykus, kuriuos mėgstu arba dievinu. Pasakoti apie tai, kas tau patinka visada yra smagiau nei kalbėti apie tai, ko tu nemėgsti. Nežinau, kaip man pavyks, bet stengsiuosi labai glaustai parašyti tik 4 mėgiamus savo dalykus. Tik, nes man patinka praktiškai viskas: pradedant žmonėmis, jų savybėmis ir baigiant gamtos reiškiniais. Įtilpti į keturis dalykus, kurie yra mano mėgstami yra sunku, todėl aš tiesiog aprašysiu pirmą pasitaikiusį man patinkantį reiškinį, kuris šaus man į galvą. Supernatural. Tam, kad pats pirmas dalykas, kurį čia aprašau yra Supernatural, be jokios abejonės, turi įtakos tai, kad ką tik baigiau savaitgalinį šio serialo maratoną, kas reiškia bent 4 serijos vienu kartu. Supernatural yra serialas  ne vien tik apie pabaisų, vaiduoklių ar demonų medžiojimą, tai pasakojimas apie šeimą, draugystę, meilę ir ryšį tarp brolių, kurio nenutraukia net mirtis. Tai ne banali istorija, pasakojanti apie tipiškus meilės romanus, neva vaiduoklių med

Yra daug brangių žmonių, kurie neapsiriboja vien "artimasis" sąvoka. Turiu ir draugų, šiaip pažįstamų ar tiesiog tokių, kurie savo egzistavimu yra man brangūs. Kadangi man atrodo šiek tiek nuvalkiota tarp daug reiškiančių žmonių vis pridėti mamą, tėtį, sesę, brolį ar kitą giminaitį (jie ir taip jau yra brangiausi ir daugiausiai reiškiantys, kiekvienas tą supranta), aš išvardinsiu penketą žmonių, kurie nesusiję su manimi giminystės ryšiais, tačiau yra man brangūs ir užima svarbią vietą gyvenime. E. Šitas žmogus tikriausiai žino apie mane daugiau nei mano tėvai. Žinoma, kartais tėvams negalima žinoti kai kurių dalykų. Su E. esam pažįstamos nuo pat pradinės klasės. Be jokios abejonės esame susipykusios ir tikrai ne porą kartų, tačiau po kažkokio laiko tarpo vis tiek kažkaip awkwardly pradedam bendraut ir po poros savaičių viskas vėl gerai. Savaime suprantama, kad kur yra draugystė ten yra ir šiokie tokie pykčiai. Esam dvi skirtingos asmenybės, bet vis tiek turim panašumų ir