šeštadienis, gegužės 17, 2014

2 šypsenėlės, nusakančios mano gyvenimą.

Mano gyvenimas negali būti ramus, be jokių trikdžių ar dar ko. Nematau prasmės aiškintis, kodėl taip ilgai nesilankiau čia ir šiek tiek apsileidau. Tai per daug liūdna istorija. Liūdna man, juokinga ar nuobodi kitiems. Tačiau šiandien prisiverčiau, susiėmiau ir prisėdau pamaigyti baltos klaviatūros.
Priešpaskutinis iššūkio įrašas - 2 šypsenėlės, kurios nusako mano gyvenimą. Jame apstu įvairiausių išraiškų, bet šiandien stengsiuosi plačiau apžvelgti tik porą, pastaruoju metu labiausiai ir dažniausiai vartojamų emocijų. Tik drįsčiau ginčytis, kad tai nėra šypsenėlės. Greičiau simboliais išreikšti jausmai ar emocijos.

(╯°□°)╯︵ ┻━┻  Ši išraiška būdinga man, kai dvi valandas darau matematiką, chemiją, fiziką ar ką nors kitką, ko nesuprantu ir vis tiek negaunu teisingo atsakymo. Arba ilgai ir nuobodžiai darau kokį ypatingai svarbų darbą ir vienas neatsargus rankos mostas jį sugadina nepataisomai. Šią ženklų kombinaciją norėčiau vadinti pykčio išsiveržimu arba silpnumo akimirka. Momentas, kai norisi apversti rašomąjį stalą, bet vis sugebu susilaikyti. Visiems juk pasitaiko tokių momentų. Pastaruoju metu, mano gyvenime jų itin padažnėjo. Per greitai prarandu kantrybę, o juk anksčiau buvau pati ta, kuri gali ramiai išsėdėti dvi valandas laukiamajame ligoninėje. Dabar tikriausiai pradėčiau burbėti po penkių minučių, o palaukus dar penkiolika išeičiau. Kiekvieną rytą pabundu su mintimi, kad tik greičiau viskas baigtųsi. Per pamoką darosi vis sunkiau išsėdėti keturiasdešimt penkias minutes. Kantrybė - dorybė, tik gaila, kad po truputį jos netenku. Pilnutėlė kantrybės taurė pastatyta ant to stalo, kurį apverčiau.

¯\(ツ)/¯   Who knows?.. Toks tipiškas mano gūžtelėjimas pečiais, kuris gelbsti įvairiausiais gyvenimo atvejais. Pradedant įkyriu baksnojimu į nugarą, prašant pasakyti trečio uždavinio atsakymą per kontrolinį darbą, baigiant ta situacija, kai tikrai kažko nežinai. Dar labai mėgstu trūktelėti pečiai, kai manęs klausia kaip sekasi. Dievaži, tikrai nuoširdžiai nežinau. Yra dėl ko džiaugtis, tačiau svarstykles negailestingai sveria į kitą pusę ir dalykai, dėl kurių dažnai rymau vakarais su plyštančia širdimi arba bent smegenimis, galvojant kaip išspręsti vieną kitą problemą. Gyvenimas nebūna vien geras arba vien blogas. Tai tarsi multivitaminų sultys pilnos visko: blogio, gėrio, laimės, liūdesio ir panašių reiškinių. Ir niekada nebus vien tik apelsinai ar ananasai. Visada bus tik mišinys.
Dauguma  kaip jautiesi? kaip gyveni/ laikaisi? kas gero? ir panašaus kalibro klausimai susilauks tik gūžtelėjimo, sutrikusios šypsenos ir murmtelėjimo, kad nežinau. Tikrai nežinau. Esu sutrikusi ir liūdna, bet tuo pačiu ir šypsausi, kad mano venomis bėga kraujas, kad smegenys funkcionuoja, kad akių vokai mirksi, kad plaučiai nenustoja dirbti. Man dar tik 17, bus ir blogiau. Išgyvensiu ir šoktelsiu aukščiau kitų galvų, tų, kurie išdavė, paliko, pamelavo ar įskaudino. Pas mane per daug ambicijų, kad būčiau skandinama ir tempiama žemyn.

Taigi, tokios dvi emocijos sudaro maždaug 21 procentą mano gyvenimo emocijų, šypsenėlių, išraiškų ar dar bala žino ko. Žinau, kad reiktų keisti kai kurias, bet aplinkybės verčia jas nešioti iki visiško nudėvėjimo. Tačiau jaučiu, kad iš stalčiau ištrauksiu ir laimingo žmogaus išraišką. Vieną dieną, tai tikrai.

8 komentarai:

  1. Ooo,nustebau, kad esam bendraamžės. Kodėl nustebau? Nes pagal tavo minčių dėstymą ir pačias mintis laikyčiau tave vyresne. Ir dabar kilo klausimas: kuo žadi užsiimti gyvenime? Nežinau, kokie dalykai tau sekasi mokykloje, bet vieną puikiai žinau- nuostabiai dėstai mintis, gebi sudominti ir pritraukti. Ko gero daugelis mūsų amžiaus šia tema nieko doro nepasakytu (pažymiu: ne visi), tarp jų greičiausiai ir aš, o tu parašiai tokį įdomų ir dėmesio vertą įrašą, žaviuosi tavimi :).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Sveika, bendraamže! Ačiū Tau! Malonu, kai laiko šiek tiek brandesne ir vyresne, nei esu iš tiesų. :3
      Žadu studijuot anglų filologiją. Bet tik žadu, o už ką duoną valgysiu, tai jau kitas klausimas... Ačiū Tau labai už tokius gražius žodžius! Tikrai!

      Panaikinti
  2. Ei, ir man labai patiko! Tos dvi šypsenėlės... Manau daugeliui neretos.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Puikus įrašas!
    Dėl kantrybės tau pritariu. Bet vienas skirtumas: tiek anksčiau, tiek ir dabar turiu daugybę kantrybės ir tikrai galiu laukti tiek, kiek reikės. Bet būna tokių momentų, kai tiesiog piktai spjauni į viską jau po kelių minučių. O tu pabandyk tokiomis akimirkomis nusiraminti, giliai įkvėpti ir pagalvoti pozityviau! Kantrybė yra geras dalykas, pasistenk to neprarasti. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū!
      Tikrai taip - kantrybė geras dalykas. Stengsiuosi jos neprarast. Ačiū dar kartą!

      Panaikinti
  4. Oi.... Noriu buti tavo drauge... :) Manau, kad esi liudnas zmogus ir nelabai savimi pasitiki. Gyvenimas pries akis, pagalvok ka turi ir kuo vertetu dziaugtis.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bet kada gali tokia tapti! :)
      Esu liūdna, nes labai daug rūpesčių slegia mano galvelę, o pasitikėjimas savimi visada yra mano silpnoji vieta. Tačiau viliuosi, kad išbrisiu iš to liūno.
      Ačiū!

      Panaikinti