ketvirtadienis, gegužės 08, 2014

3 nemėgiami dalykai.

Kaip ir minėjau - man yra žymiai smagiau pasakoti apie tai ką mėgstu, nei apie tai, ko ne. Plepant apie tai, ko nemėgsti žmoguje nematyti užsidegimo, mažų žiburiukų akyse ir galų gale - džiaugsmo. Mes tiesiog kalbam apie tai, ko nemėgstame, todėl nieko keisto, jog taip neigiamai ar neutraliai reaguojame į tai. Džiaugiuosi, kad reikės aprašyti tik tris dalykus, kurių nemėgstu. Žinoma, kad jų yra ir daugiau, tačiau man niekada nepatiko kalbėti apie tai, ko nemėgstu.
  1. Pernelyg arši savikritika. Nors pati esu etatinė savęs pačios kritikė, nemėgstu, kai žmonės pernelyg atakuoja save. Ypač, kai tai daro norėdami gaut dėmesio ar vieną kitą komplimentą. Jeigu aš sakau sau pastabas - jos yra nusipelnytos ir nereikalaujančios dėmesio ar pagyrų. Kiekvienas turime žinoti savo pliusus, minusus, bet stebėtina, kaip kai kurie žmonės vis rodo savo neigiamąsias puses. Ir suprask - ar turi sakyti, kad tai netiesa, jog tas žmogus yra puikus, ar reikia nešališkai žvilgtelėti į tas neigiamas puses, pareiškiant savo nuomonę. Save kritikuoti nėra gerai, kai tai daroma pernelyg piktai ar siekiant atkreipti dėmesį į save.
  2. Kito pastangų nuvertinimas/neįvertinimas. Žmogus deda visas pastangas, atiduoda save, o kitas to net nepastebi (ar nenori pastebėti) ir užlipdamas sutraiško visą sunkų darbą. Nebūkime beširdžiai ir bent šyptelėkime, kai mums rodo sunkaus darbo rezultatą. Gana skaudu yra matyti, kai nuo veido palaipsniui dingsta plati šypsena besididžiuojanti atliktu darbu. O pats kūrinys būna padėtas į stalčių į užmirštas. "Koks skirtumas, niekam nerūpi." - mintis šaunanti autoriui. Esu ir pati buvusi tokioje situacijoje, kai niekas nieko nevertina, todėl stengiuosi atkreipti dėmesį į viską, ką man rodo ar kuo didžiuojasi. Nes aš vertinu žmonių pastangas. Arba man jų tiesiog gaila.
  3. Išnaudojimas. Tikriausiai kiekvienam pažįstama situacija, kai tavęs vis prašo to ar ano, o po to visiškai užmiršta apie tavo egzistenciją. Pati su šita situacija taiksčiausi per ilgai ir dabar skrupulingai atrenku kam duoti namų darbus ir padėti. Kokia prasmė kaišioti sąsiuvinį ar pratybas kiekvienam leptelėjusiam "Akvile, gal galėtum...". Ne, negalėčiau. Pajudink savo smegenis ir nors kartą padaryk ką nors pats. Nauda bus žymiai didesnė nei paimti ir lengva ranka nurašyti keletą sakinių ar skaičių. Visi norim puikios ateities, bet ne visi dėl jos stengiamės. Kalbu kaip mokytoja... Iš tiesų, kartais norėtųsi ir ramiai pasėdėti, o ne daryti namų darbus už kitus. Kaip smagu, jog išmokau sakyti ne. Žinoma, kartais reikia kam nors padėti, bet nereikia skęsti kitų rūpesčiuose, darbuose ar problemose. Kiekvienas turim savo gyvenimą ir išgyventi svetimas bėdas visiškai neapsimoka.
Išvada: pasakokime apie dalykus, kuriuos mėgstame. Tai bent nekenks mūsų sveikatai ar nervų ląstelėms.

Ko nemėgstate Jūs?

4 komentarai:

  1. Su šituo kausimu gadini mano nervų ląstelių atsargas, taigi atsakysiu trumpai. :-D Labai nemėgstu triukšmo, apgavysčių ir perdėto pasitikėjimo savimi.:-)
    Labai patiko šitas įrašas! ;-)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Pirma dalis apie savikritika man patiko. Sakyčiau, neblogai išryškinai problemą. Įdomu, kodėl gi nepatinka kalbėti apie nemėgiamus dalykus? Man atrodo, kaip tik tai yra problemos, kurias pastebime ir galbūt galime prisidėti prie jų sprendimo nors truputį, todėl diskusijos tokiomis temomis kaip tik naudingesnės nei dalijimasis pomėgiais :D
    Galbūt tiesiog man patinka pasakoti, kas nepatinka. Bet čia jau nerašysiu. Savo mintims turiu savo tinklaraštį...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū!
      Nekalbam apie tai, ko nemėgstam, nes tai yra morališkai sunku. Tikriausiai. Čia labai giliai kapstyti reikia. :DD

      Panaikinti