šeštadienis, birželio 21, 2014

Keturios pastraipos.

Esu minėjusi, kad man patinka apniukę, niūrūs, lietingi orai. Pirmas dienas aš sėdėjau visai patenkinta, tačiau dabar toks oras man nekelia jokių gerų emocijų. Kas per daug, tas tikrai nesveika. Pripažįstu, kad visai norėčiau saulytės ir 25 laipsnių šilumos. Ir viskas tik dėl to, jog balkone pasistačiau žavią pintą kėdę ir stalą. Dievinu šiltas vasaros dienas, kai galiu ten sėdėt ir nieko neveikt, tik vėpsot į žmones, mašinas, pastatus. Tačiau dabar ten per šalta ir šlapia sėdėt, net knygos negaliu paskaityt, nes niekšas vėjas tuoj išplėš ją man iš rankų. Mano veidą nutvieskia beviltiškumas, kai patikrinu dešimt skirtingų orų prognozių tinklapių. Teks dar truputį pagyventi rudens atostogų nuotaikomis. Ir man labai nepatinka tai, kad jau baigiasi birželis, o aš vis dar nesijaučiu vasarojanti ir atostogaujanti.
Visai neseniai sužinojau savojo PUPP'o rezultatus. Kiti, gavę tokius pat įvertinimus kaip ir aš sako "neblogai", tuo tarpu aš su plačia šypsena kartoju, jog "puikiai".  Atsižvelgiant į mano nusiteikimą, ruošimąsi ir motyvaciją toms patikroms, tai yra labai puikus įvertinimas. Jeigu atvirai, tai tikėjausi žymiai mažiau. Žymiai. Bet yra kaip yra. Vis dar nesuprantu, ko mus taip gąsdino dėl tų patikrų. Nebijojau jų nors tu ką. Žinoma, išskyrus viešą kalbėjimą, nors prieš žengiant į atsakinėjimo patalpą sugebėjau suimt save į rankas ir pakalbėt kaip reikiant. Bereikšmių baimių man gyvenime tikrai nereikia.
Reikia paminėti ir tai, kad šiandien atsikėlusi popiet, nes miegoti nuėjau apie antrą valandą nakties (net neatsimenu, ką tiek laiko veikiau. Tikriausiai baiginėjau kokį kūrinį), ryžtingai nusprendžiau nė vienos savo vasaros minutės nešvaistyti dykinėjimui. Mane pačią pradeda erzinti landžiojimas į veidaknygę ir kitus socialinius tinklapius ir bereikšmis sėdėjimas ten. Tačiau užuot sėdėjusi ten niekaip neprisiverčiu įsijungti Word'o ir parašinėti ko nors iš savo mylios ilgio idėjų ir temų sąrašo. Dievaži, kai kurių miniatiūrų siužetus jau imu sapnuoti naktimis, bet niekaip neprisiverčiu viso to imti ir užrašyti. Tačiau, jei užkertu kelią nieko neveikimui ir slankiojimui pakampėmis, atveriu kelią įkvėpimui ir kūrybinei sėkmei. Šiąnakt tikriausiai vėl sėdėsiu iki antros valandos nakties ir bandysiu perkelti viską, kas sukasi galvoje ant švaraus ir balto, virtualaus popieriaus lapo. Taip, esu viena iš tų žmonių, kuriems geriausiai smegenys dirba labai vėlai vakare ir, kuriuos įkvepia šiurpi tamsa ir tyla. Tamsa niekada nebūna baisi.
Keista, kai mano kelių dienų įvykiai, sugeba tilpti keliose pastraipose. Manau, kad reikia griebti iš kampo gitarą, traukti iš sandėliuko dviratį, iš spintos kreideles ir didelius piešimo lapus, o kompiuteryje ieškoti filmų, kuriuos žadėjau peržiūrėti. Gal gana jau to nieko neveikimo...


4 komentarai:

  1. Nėra taip blogai nieko neveikti... kuriam laikui. O paskui tai tampa lyg ,,nieko neveikimo rutina"... Žodžiu, sėkmės tau veikiant ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vat taip. O rutinos aš netoleruoju.
      Ačiū!

      Panaikinti
  2. Vasarą reikia visko. Ir tingių, ir nuotykių pilnų dienų. Tad viskas ok čia pas tave;D
    Bet, kaip ankstesnė komentatprė minėjo, tai gali tapti rutina.
    TAD EIK RAŠYK IR KELK ČIA. NORIU PASKAITYTI :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Hehe, ok tai ok. :DD
      Ok, eisiu rašyt ir kelt čia, kad jau taip nori. :DD

      Panaikinti