šeštadienis, birželio 28, 2014

“Weird is a side effect of awesome”

Man tiesiog labai patiko ta citata...
Ši savaitė buvo, tikriausiai, pati aktyviausia per visas vasaros atostogas. Ir ne vien tik dėl Joninių, dar keletas dalykėlių susidėjo į krūvelę ir padarė savaitę įdomesnę. Taip pat, paliko viltį, kad gal ne visa vasara bus vien tik sėdėjimas prie lango ir žiūrėjimas kaip lyja, slankiojimas veidaknygės tinklapiu aukštyn - žemyn ir tiesiog miegojimas pasidėjusi šiltą nešiojamą kompiuterį ant kelių.
Joninės mano gyvenime retai būna iškilmingai minimos. Nėra daug žmonių su šiai šventei būdingais vardais, nėra ir šventimo. Man tai tik dar viena proga skaniai prišveisti maisto, nuvažiuoti į kaimą, pratupėti braškių lysvėse, pasivalkioti po kaimą ir pažiūrėti į kaimynų uždegtą laužą. Tiesiog stebėti kaip švenčia kiti. Kukliai paminėjusi Rasos šventę nuėjau miegoti po pirmos valandos nakties. Tai yra gana anksti. Kitais metais prisižadėjau, kad sėdėsiu ir lauksiu kol prašvis. Gal net svarstysiu galimybę ieškoti žiedo dekoratyviniuose paparčiuose, kurie auga netoli namų. Niekada negali žinoti. Truputį graužia kirminas, kad neturiu pakankamai valios ir argumentų ištempti savo gausios šeimos kur nors. Kita vertus, šiais metais man nelabai norisi griausmingų švenčių, balių, festivalių ir panašaus reikalo. Turėjo būti viena didelė ir griausminga šventė, bet svarbus žmogus išėjo. Išėjo be galimybės sugrįžti ne tik į tą kvailą šventę, bet ir į patį gyvenimą. Vis dar jaučiuosi sutrikusi dėl to.
Girdėjau kalbant, kad visa vasara bus vėsi ir lietinga. Šlapia ir niūru. Net man, lietaus fanatikei, to jau per daug. Šaldama žiemą ir besiglausdama prie šildytuvo, vienu vaizduotės krašteliu nukeldavau save į vasarą su bent dvidešimt penkiais laipsniais šilumos, sėdinčią balkone ir kertančią milžinišką porciją ledų. Deja. Užuot džiaugusis saulute, gaunu ant baltos lėkštutės paserviruotą depresiją keliantį orą. Galiu tik įspėti ar pažadėti, jog ir toliau uoliai skųsiuosi orais, tol kol jie nors truputį pagerės. Ach, taip, dar ir kažkokią slogą pasigavau. Tikiuosi, kad visas tas vaizdas už lango kardinaliai pasikeis, siekdamas išpirkti savo kaltę. *piktai pasiima nosinę*
Jau beveik pirma nakties, siunčiuosi Supernatural ir žadu atsiriboti nuo savo pasaulio. "Demonus suprantu, žmonių - ne." Demonai ir turi būt sukti, niekšingi padarėliai, bet žmonės. Ne, ne, ne. Taip nesigauna. Mes turime būti tas aukso viduriukas tarp viršaus ir apačios. Bet dažnai gaunasi, kad būnam tie iš apačios, stereotipiškai įsivaizduojami su ragais, kyšančiais iš pakaušio, uodega ir trišakiu rankoje. Mes taip neatrodome, bet jaučiamės. Giliai kažkur širdyje. Pažvelgę į veidrodį matome tuos ragus, uodegą. Siekiame išropoti iš tos duobės, pakilti nors truputį aukščiau. To trokšdami (ar tiesiog išsigandę tikrųjų savo veidų) pradedame daryti gerus darbus, bet dažnai nenuoširdžiai, o tik dėl to, kad reikia arba galėtume pasigirti kitiems, koks gėrio įsikūnijimas esu. Spjaukim į tą velnio išvaizdą, kurią kartais matome veidrodžiuose ir darykime gerus darbus ne todėl, kad taip sako kaimynė, teta ar senelė, o todėl, kad mes jaučiame, jog juos daryti reikia. Ir, žinoma, darykime tai nuoširdžiai, negalvodami apie tai, ką pasakys kiti.
Jau vėlu...

6 komentarai:

  1. Man kartais atrodo, kad tu antisociali. Ta prasme, išlėk kur nors pasilinksmint, su draugais pasibūti :pp

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ta prasme, išlekiu kartais pasibūti su kuo nors, bet dabar dauguma išvažiavę ir tiesiog nėra su kuo pasivalkiot. Don't worry, nesėdžiu užsidarius. Tik po netekties šiek tiek sunku įsivažiuoti, bet bus gerai viskas, čj.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ei, nesinervink. Puikiai suprantu, kaip jauriesi kažko netekus (jei gerai supratau - kažkas mirė, taip?). Pačiai prieš keletą metų per vienerius metus mirė 3 šeimos nariai. Ir patys mylimiausi. Taigi.
    Neverta tupėt užsidarius. Eik, kad ir oer prievartą. Sako, kad jei viskas gerai viduje, oras nuotaikos neturėtų nulemti. Reikia tą tingulį ir nuobodulį nugalėti - eiti, daryti, ieškoti kažko naujo ir atrasti. Pamatysi, viskas bus daug geriau, jei pati tik stengsies.
    Atsiorašau už nesąmoningą komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žinai, kai per prievartą eini kur nors, tai ir to viso smagumo nelieka. Išeinu vis pašlifuot asfalto, tačiau apie tai čia net neužsimenu (nemanau, kad įdomu ar aktualu), todėl ir atrodo, kad niekur neinu. Bet taip tikrai nėra. :)
      Ačiū už komentarą. :3

      Panaikinti
  4. O man vasara, priešingai nei tau - superinė. Toks oras tiesiog pasaka... Mat negaliu pakęst karščio :D Užteks man kad ir vienos ar kelių karštų dienelių, kad normaliai pabūti prie jūros ar ežero, o visos kitos dienos tegu lieka tokios, kokios yra dabar! (neužpjaukit tik manęs :D)
    O įrašas, ką aš galiu pasakyti - kaip visada sužavi savo vingiais, metaforomis, palyginimais ir fantaziją skatinančiais vaizdiniais. Mua! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Džiaugiuosi dėl Tavęs! Pritariu, kad apniukę orai daug geresni, nei tas tipiškas karštis. :DD
      Ačiūūū labai! :*

      Panaikinti