Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugpjūčio, 2014

Mažieji vasaros fenomenai.

Vaizdas
Kai vasara jau krauna į savo spalvotą lagaminą saulėtas dienas, šiltas naktis ir griausmingas audras, aš pradedu skaičiuoti nuostabiai praleistus momentus. Geriausia dalis ta, jog šiais metais jų buvo tiek daug, kad bandant viską sudėlioti vis pametu skaičių. Bet vis dėlto... Ką aš nuveikiau šią vasarą? Kad būtų paprasčiau, viską supilsiu į žavingą sąrašą, kuris padės nepasiklysti ir man, ir jums. Dažnai vis skaitinėdavau kitų planus vasarai. Dažnai į tai įeidavo ir toks punktas "Nemiegoti visą naktį". Visiškai netikėtai jį išpildžiau. Besikratant ant galinės automobilio sėdynės sugebėjau trumpai nusnausti, bet ne itin idealiai. Nemanau, jog tokį eksperimentą kartosiu. Nebent turėsiu galimybę dienos metu pamiegoti bent keletą valandų. Tą kartą tokio stebuklo nesulaukiau ir visą dieną praleidus ant kojų svajojau apie savo lovą ir saldų miegą... Išsiaiškinau vieną faktą apie save: miškuose jaučiuose geriau nei paplūdimyje. Nieko keisto, nekenčiu saulės ir karščio, todėl tup

Tiesioginė transliacija iš širdies.

Vaizdas
Lietus skrebena savo šlapią pasakojimą apie jo uždraustą meilę su rytine rugpjūčio rasa į mano stogą. Tačiau aš jo visiškai nesiklausau. Pamečiau savo minčių žemėlapį ir visiškai pasiklydau jose. Pastaruoju metu sutinku tiek daug minčių, jog net naktimis galiu girdėti kaip jos stumdosi mano galvoje dėl vietos stokos. Bet į paviršių, it koks neskęstantis plūduras, vis išplaukia viena mintis. Greičiau abstraktus noras, o ne konkreti mintis ir jis atkeliavo tiesiai iš vieno mano širdies kampelio, kuriame kaupiasi nuoširdūs troškimai ir norai. Esu visiška nyctophilia ir totali pelėdžiukė . Aš viena iš tų asmenų, kurie randa ramybę, komfortą būdami visiškoje tamsoje bei nebijo jos ir viena iš tų, kurie miegoti eina paryčiais, naktį jaučiasi aktyviausi, gali pramiegoti visą dieną, o saulės šviesa varo į neviltį. Ir ne, aš ne vampyrė. Turbūt nieko keisto, jog mano, neskęstantis susivyniojusių minčių jūroje, noras yra susijęs su tamsa ir naktimi. Esate girdėję, kad rugpjūtį žvaigždės pačios r

Kažkas apie paprastumą ir idėjų įgyvendinimas.

Vaizdas
Tik tada, kai vasariškas lietutis pradeda žaisti mano plaukuose, aš suvokiu kaip pasiilgau paprasčiausių lašų krentančių iš pilkos spalvos debesų. Pasiilgau ir tos ramybės, kai menkas vėjelis perbėga medžių viršūnėmis. Tamsos, kai pravažiuojančių mašinų šviesos kraupiai apšviečia sodą, kuriame aš sėdžiu. Pasiilgau mažų žavių akimirkų. Jų buvo, bet aš buvau lyg užsidariusi kažkokiame burbule. Viską mačiau, girdėjau, bet nejaučiau. Bjauriausia tai, jog praslydusio laiko niekaip nesugrąžinsi. Kad ir kaip bebūtų, tiesiog nerealu, kai viskas, kas gražu slypi elementariuose ir visiškai paprastuose dalykuose. Ir gyvenime atsiranda daugiau atspalvių, kai pamatai visus paprastus įvykius iš kito kampo. Taip, žinau, kalbu kaip švelniai tariant trenkta hipė, bet turim pripažint, jog mus supanti aplinka yra stebėtinai įdomi. Tik per kasdienybės šešėlius niekaip to nepastebim. Aš turiu idėją. Tokią visai nieko idėją, kuri kliudė mano smegenis važiuojant į ekskursiją pavaikštinėti po kažkokį gamto

Time flies.

Vaizdas
Ak, koks keistas jausmas grįžti po mėnesio čia ir vėl atsidarius baltą lapą po truputį pildyti juodomis raidėmis. Užvertus galvą į rugpjūčio saulę, mane pasiekė mintis, jog nerašyti čia būtų nesąžininga. Nesąžininga skaitytojų ir netgi mano pačios atžvilgiu. Uždarius šitą kampelį susilaukiau keleto žmogučių klausimų: kas nutiko? kodėl negalima įeiti? gal galėčiau gauti pakvietimą? Nieko keisto, jog šiek tiek pradėjo graužti sąžinė, kad nieko nesakius dingau. Kita vertus, vasara toks metas, kai nesinori būti priklausomai nuo kompiuterio ir visų socialinių tinklų. Šis metų laikas, tiesiog verčia veikti kažką produktyvaus kiekvieną sekundę. Iš dalies, norėjosi ir pailsėti nuo klaviatūros barškinimo ir lakstančių raidžių baltame fone. Kažkuriuo momentu netgi pagalvojau apie visišką tinklaraščio naikinimą. Bullshit. Tai būtų buvę neteisinga, todėl tokius pagalvojimus vijau lauk su šluota. Žinot, rašymas čia man jau įaugo į kraują. O nustatymuose pasirinkus, jog tinklaraštį galėtų skaityti