trečiadienis, rugpjūčio 13, 2014

Time flies.

Ak, koks keistas jausmas grįžti po mėnesio čia ir vėl atsidarius baltą lapą po truputį pildyti juodomis raidėmis. Užvertus galvą į rugpjūčio saulę, mane pasiekė mintis, jog nerašyti čia būtų nesąžininga. Nesąžininga skaitytojų ir netgi mano pačios atžvilgiu. Uždarius šitą kampelį susilaukiau keleto žmogučių klausimų: kas nutiko? kodėl negalima įeiti? gal galėčiau gauti pakvietimą? Nieko keisto, jog šiek tiek pradėjo graužti sąžinė, kad nieko nesakius dingau. Kita vertus, vasara toks metas, kai nesinori būti priklausomai nuo kompiuterio ir visų socialinių tinklų. Šis metų laikas, tiesiog verčia veikti kažką produktyvaus kiekvieną sekundę. Iš dalies, norėjosi ir pailsėti nuo klaviatūros barškinimo ir lakstančių raidžių baltame fone. Kažkuriuo momentu netgi pagalvojau apie visišką tinklaraščio naikinimą. Bullshit. Tai būtų buvę neteisinga, todėl tokius pagalvojimus vijau lauk su šluota.
Žinot, rašymas čia man jau įaugo į kraują. O nustatymuose pasirinkus, jog tinklaraštį galėtų skaityti tik pakviesti asmenys, idėjos, ką čia rašyti, tiesiog ištisais srautais skriejo į mano smegenis. Idėja gimdė idėją. Laikui bėgant tapau žmogumi, kuris tiesiog kvėpavo įvairiais sumanymais. Asmeniškai man, nėra nieko baisiau, nei užmiršti ar kitaip nužudyti mintis, kurios yra vertos įgyvendinimo. Todėl vieną tykų ir ramų vakarą, prisėdau prie seniai atversto sąsiuvinio ir viską, kas tik šovė į galvą, joje buvo ar slėpėsi, nupliekiau savo kreivu ir keistu raštu į languotą popierių. Šiandien kaip tik varčiau puslapius primargintus mėlynu rašalu ir staiga mane parbloškė dar viena mintis: o kodėl gi vėl neatidaryti tinklaraščio ir nepradėti ten rašliavoti? Juk dar tikrai ne viską esu pasakiusi. Nuo šiandien šito kampelio širdutė vėl pradeda plakti, o varikliukas tyliai ūžti. Meluočiau, jei sakyčiau, kad atsibodo, nenoriu, nepatinka čia rašinėti savas mintis ir reikšti nuomonę. Rašysiu ilgai. Tikiuosi, jog ilgai ir laimingai. Visiems reikia kampelio, kuriame išlietume viską, kas išsilieja iš mūsų perkrautų galvų, širdžių ir, galų gale, sielų.
Visą tą laiką, kol tinklaraštis buvo šiek tiek nuslopintas, aš visas dienas leidau apsikabinusi sąsiuvinį ir rašiklį, Word'as tapo labiausiai naudojama programa kompiuteryje, o mano telefonas perkrautas teksto įrašais. Nebuvo tokios akimirkos, kad mintyse nesirutuliotų nauji kūriniai, sakiniai, teksto fragmentai, naujų veikėjų aprašymai. Jaučiuosi lyg mano venomis tekėtų ne kraujas, o gryna kūryba ar bent jau įkvėpimas. Tai yra pati nuostabiausia būsena per visą mano rašymo karjerą, jeigu taip galima būtų pavadinti tai, kuo aš užsiimu.
Taigi, Life In Technicolor gauna spyrį į minkštą vietą ir toliau tęsia savo veiklą ir egzistavimą. Noriu priminti, jog skaitytojų nuomonės, klausimai, pasiūlymai, patarimai ar tiesiog draugiški pasisveikinimai visada priimami su plačiausia mano šypsena po įrašais, ask.fm paskyroje (dailus langelis skirtas šiai paskyrai matomas dešinėje tinklaraščio pusėje) ir visur kitur, kur tik galima mane pasiekti ar rasti. O visi mano kontaktai jaukiai įsitaisę skiltyje Naudingos nuorodos. Tiek šiandienai. Kaip smagu sugrįžti čia!

18 komentarų:

  1. Tu grįžai! Tu tikrai grįžai! Jau galvojau, kad niekada nebeatversi savo nuostabiai jaukaus kampelio... Nuoširdžiai nusišypsojau kai pamačiau šitą įrašą...
    Dabar niekur nedink. Rašyk, o mes visi kaip visada skaitysim...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Taip, grįžau! Ir, manau, jog daugiau nedingsiu. :3 Ačiū!

      Panaikinti
  2. Sveikinu sugrįžus! Lauksim naujų tavo įrašų ;)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Sveika sugrįžus! Pas tave visada jauku, pasiilgom :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Tik dabar supratau, kaip trūko tavo įrašų! Nors ne visada randu, ką pakomentuoti, ką pasakyti, tačiau stengiuosi perskaityti viską, ką pateiki mums.

    O pailsėti reikia visiems! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū Tau už komentarą!
      Poilsis dažnai būna tik į naudą. :)

      Panaikinti
  5. Oo, Akviliuk, tu vėl čia!!! Koks nuostabus, nepaaiškinamai gera šviesa šviečiantis įrašas! Žinok, įkvėpei mane. Vien savo žodžių žaismu ir kalbomis apie įkvėpimą. Siunčiu tau apkabinimą! (hug) :))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oo! Ačiū labai labai! Siunčiu didelį apkabinimą atgal!

      Panaikinti
  6. Sveikinu su grįžimu, brangioji! Labai nuoširdus įrašas, šaunuolė :)

    AtsakytiPanaikinti
  7. Kaip smagu, kad grįžai! Jau buvau pradėjus pasiilgti tavo įrašų :)

    AtsakytiPanaikinti