Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Rugsėjo, 2014

Arbata visada yra gerai.

Vaizdas
Šios savaitės pabaiga yra vainikuojama nosinėmis, vaistais nuo peršalimo ir krūva nešvarių puodelių nuo arbatos ant mano rašomojo stalo. Didvyriškai laikiausi visą rugsėjį, kol aplinkiniai čiaudėjo, kosėjo ir karts nuo karto kilstelėdavo nosines sau prie veidų. Tačiau imunitetas vis vien nuvylė mane, todėl dabar sėdžiu paraudusiomis akimis, baigiančia nuvarvėti nosimi ir balsu kaip išsiderinusio klarneto. Pabaigai pridursiu, jog vienintelis dalykas, kurio norėčiau - nuoširdžiai, iš visos dūšios,  nusičiaudėti. Mokykloje tradiciškai niūru ir šalta. Vakar visą dieną drebėjau kaip vienišas beržo lapelis, šniurkščiojau nosimi bei siaubingai troškau grįžti namo, pramiegoti pusę dienos ir išgerti bent penkis litrus karštos arbatos. Po varginančių septynių pamokų skuodžiau namo ir tik saugių namų tarpduryje laiminga atsidusau, jog išgyvenau. Dievaži, pirma slogos diena pati bjauriausia. Viliuosi, jog per savaitgalį bent kiek sutvarkysiu nosį, kad ji taip pasiutusiai nevarvėtų. Keista, kai

Paprastos dienos ir bėga paprastai.

Vaizdas
Mėgstu tokias ramias, lėtas dienas kaip ši. Nors ir turėjau devintą valandą stovėti mokyklos stadione, sporto šventėje, aš trečius metus iš eilės pasidariau laisvadienį ir saldžiai snaudžiau, kol mama ruošėsi į darbą. Po vakarykščio krepšinio jaučiausi šiek tiek išsunkta, nes po varžybų dar ilgai naktinėjau. Kai mūsiškiams pasidarė riesta, nes amerikonai pabėgo dviženkliu skaičiumi taškų, aš pradėjau keiksnoti JAV komandą. Nors ir žinojau, kad nieko gero nebus iš tų varžybų, bet kvailoka viltis buvo kažkur užsilikusi ir Ameriką keiksnojau už brutalų tos mažytės vilties nužudymą. O  naktinėjau ilgiau, nes radau kažkokį įdomų kūrinį šiaip sau skaitinėjimui. Atsikėlus ryte pati sau nusišaipiau, nes turėti papildomą dieną pasivolioti lovoje, ypač, kai kiti to sau negali, visada geras jausmas. Buvau susiplanavusi šį bei tą šiandienai, bet vėl kartojasi žymusis scenarijus žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Bent kambarį susitvarkiau likusi namie ir parsisiunčiau krūvą filmų šaltiems ir jaukiem

Well, hello there, September.

Vaizdas
Aš taip ir žinojau, jog vasarą išugdytas įprotis akis užmerkti ir nukeliauti į miego karalystę paryčiais bus ne į gerą... Smegenys ignoruoja faktą, jog rytais jau teks keltis septintą ir nebesivolioti šiltoje lovoje. Tačiau, kai koridoriuose pamatai ne ką geriau atrodančius miego stokos ir paprasto nuovargio nualintus jaunus veidus, pasijauti nebe toks vienišas, naktimis nemiegantis žmogus. Viena šventė ir dvi dienos pamokų, kol kas tiek išgyvenau šią savaitę. Turiu pripažinti, jog visai puikiai sekasi. Nežinau, ar čia tas nusiteikimas, jog vienuolikta klasė yra patys geriausi metai (dauguma pažįstamų, draugų, baigę mokyklą, vis kartoja tai), ar, kad pavyko puikiai pasiilsėti vasaros atostogų metu, ar tai, jog dar tik pirmos trys dienos. Kad ir kaip bebūtų, su viskuo sugebu visai neblogai susitvarkyti. Šiais metai nedariau jokių pažadų, nekūriau jokių planų, jog mokysiuosi geriau, nebetingėsiu ir panašiai. Mokysiuosi, bandysiu susiimti ties tam tikrai dalykais ir stengsiuosi nemiego