penktadienis, rugsėjo 12, 2014

Paprastos dienos ir bėga paprastai.

Mėgstu tokias ramias, lėtas dienas kaip ši. Nors ir turėjau devintą valandą stovėti mokyklos stadione, sporto šventėje, aš trečius metus iš eilės pasidariau laisvadienį ir saldžiai snaudžiau, kol mama ruošėsi į darbą. Po vakarykščio krepšinio jaučiausi šiek tiek išsunkta, nes po varžybų dar ilgai naktinėjau. Kai mūsiškiams pasidarė riesta, nes amerikonai pabėgo dviženkliu skaičiumi taškų, aš pradėjau keiksnoti JAV komandą. Nors ir žinojau, kad nieko gero nebus iš tų varžybų, bet kvailoka viltis buvo kažkur užsilikusi ir Ameriką keiksnojau už brutalų tos mažytės vilties nužudymą. O  naktinėjau ilgiau, nes radau kažkokį įdomų kūrinį šiaip sau skaitinėjimui. Atsikėlus ryte pati sau nusišaipiau, nes turėti papildomą dieną pasivolioti lovoje, ypač, kai kiti to sau negali, visada geras jausmas. Buvau susiplanavusi šį bei tą šiandienai, bet vėl kartojasi žymusis scenarijus žmogus planuoja, Dievas juokiasi. Bent kambarį susitvarkiau likusi namie ir parsisiunčiau krūvą filmų šaltiems ir jaukiems vakarams. O planai tradiciškai liko tik planais. Tačiau dar turiu dvi dienas. Šiandien bent leidau savo smegenims šiek tiek atvėsti.
Labai smagus jausmas, kai gali sau pasakyti "O! Esu kažko vertas žmogus!" ir pasitikėjimas savimi, savęs vertinimas šokteli taip aukštai, kad sunku ir įžiūrėti juos rudeniniame danguje. Daug smagiau gyventi, kai žinai ko esi vertas ir niekam neleidi traukti žemyn, atgal į tą duobę, kurioje gyvena savikritika ir kiti velnių pusbroliai, kurie priverčia mus jaustis blogai dėl savęs. O taip neturėtų būti! Kiekvienas turime trūkumų, bet juos galima paslėpti privalumais. Man siaubingai nepatinka tas kvailas kai kurių žmonių žaidimas "Priversk kitą asmenį jaustis ypatingai blogai dėl jo ydų". Pati būdavau šito žaidimo auka, todėl laikui bėgant išmokau visas ydas kruopščiai slėpti savo pliusais. Banaliai skambės, tačiau tas sakinys yra absoliuti tiesa - nė vienas iš mūsų nėra tobulybė, o tobulėjimas - begalinis. Jokios naudos negausime iš kitų smerkimo. Let's just face it.
Turiu pripažinti, jog man būna daug smagiau, kai yra giriami mano darbai ar kūriniai, o ne plaukai, drabužiai ar batai. Dažniausiai susišukuoti plaukus, apsirengti drabužius ir apsiauti batus nereikalauja iš manęs jokių papildomų pastangų, tačiau kažką padaryti kito naudai, parašyti, nupiešti kažką - ak, prie tokių dalykų kartais sėdžiu naktimis ir jausmas būna ypatingas, kai išgirsti iš žmogaus vieną kitą gražesnį žodį. Iš tiesų, tokiems dalykams visada atiduodu tam tikrą dalelę savęs, todėl ir jaučiuosi taip šauniai, kai darbas būna įvertintas. Nujaučiu, jog ne aš viena esu tokia. Juk kartais iki mėnulio dydžio šypsenų mums reikia tiek nedaug... Lietuvių kalboje yra visa krūva puikiausių būdvardžių ir kitų kalbos dalių apibūdinti objektams. Ir kodėl gi jų nepanaudojus kaip sudedamųjų dalių kito žmogaus šypsenai gauti?..

6 komentarai:

  1. Už šį savo darbą tikrai nusipelnei "vieno kito gražesnio žodžio"! O šiuo savo komentaru, viliuosi būti tavo šypsenos "sudedamąja dalimi". Akvile, iš tiesų rašai nuostabiai! Apie gebėjimą sudominti jau net nekalbu... O tam tikras tavo frazes vertėtu užsirašyti ir esant progai ne tik tave pacituoti, bet ir apskritai vadovautis jomis gyvenime. Tu nuostabi!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū Tau! Labai smagu skaityti tokius komentarus! :3

      Panaikinti
  2. Aš spaudžiu patiko, norėčiau pakomentuoti daugiau, bet tiesiog neveikia galva, todėl iki kitų kartų. :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Zinai, ka? Visiskai savimi pasitikinciu IR nesmerkianciu kitu zmoniu nera tiek daug kiek turetu buti, bet manau, kad savo pozityvimu labai lengvai gali uzkresti ir kitus, o tai jau yra talentas! Visi geba kalbeti, bet ar visu klausytis patinka? Tu, Akvile, tikrai esi toks zmogus, kurio rasliavas skaityciau diena nakti, tikriausiai, net jei ten tebutu surasyta koks nors pirkiniu sarasas ar pan, nes tu viska moki pateikti idomiai. Ir, kas svarbiausiai, be rasybos klaidu kas antram sakiny. Jei butu daugiau tokiu lietuviu, kaip esi tu, ta amerikonu pergale pries lietuvius butu senu seniausiai uzmirsta, nes lietuva butu placiai zinoma kaip nuostabiu, pozityviu, pasitikinciu savimi(ir t.t.) zmoniu salimi!!!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oj, mieliausiasis Anonime, net nenumanai, kaip pakėlei man nuotaiką! Ačiū Tau labai!! :33

      Panaikinti