Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Spalio, 2014

My brain has too many tabs open.

Vaizdas
But it's ok. Sėdžiu savo kambaryje ir šildausi kojas padėtas prie radiatoriaus. Pastebėjau, jog mano galūnės visada būna šaltos. Net vasarą, žliaugiant prakaitui ir jaučiant pragaro lygio karštį, patys pirštų galiukai būna vėsūs ir šalti. Rudenį ne vien tik pirštų pagalvėlės, bet ir visa plaštaka. Arba kraujotakos sutrikimai, arba mano vidus pernelyg šaltas ir visa tai veržiasi lauk iš manęs. Yra dar viena hipotezė, atvirkštinė pastarajai: vasarą kaime, kai buvo linksma, šilta ir mūsų smagi kompanija sėdėjo lauke, mano senelė pasakė vieną dalyką mano pažįstamam: tavo rankos šiltos, reiškia turi šaltą širdį . Jeigu jis turi šiltas rankas, bet šaltą širdį, tai tada aš turiu vėsias rankas, tačiau šiltą širdį. Logiška, bet beprasmiška. Aš (ne)tipiškas šiltakraujis žmogus, turintis kažkokių neaiškių sutrikimų savo organizme, kurie daro įtaką mano kraujotakai. Kaip džiaugiuosi, jog galiu pasakyti, kad mano gyvenimui atsibodo mane erzinti ir jau praeitą pirmadienį jis pats pradėjo viską

Kai juoda laimi.

Vaizdas
Vakar parsivilkau po keturių pamokų namo, visiškai neturėdama jėgų priešintis visoms pasaulio blogybėms. Palindau po milžinišku pledu, kietai užmerkiau akių vokus ir pabėgau nuo realybės. Siaubinga, tačiau net kietai miegodama nesugebu atsiriboti nuo visų juodų dėmių gyvenime. Susapnavau patį baisiausią sapną per visus septyniolika savo metų. Ir tai nebuvo tipiškas "mane vejasi kažkas baisaus, aš bėgu" sapnas. Ne, tai buvo toks košmaras, kuriame regėjau, kaip prarandu kiekvieną brangų žmogų. Pradedant šeima, baigiant draugais. Baugu, jog viskas išsipildys, nes mano nakties vizijos nesilaiko sapnininko taisyklių. Jei jie yra realaus siužeto - jie ir išsipildys taip kaip sapnavau. Nieko keisto, jog vakar slankiojau kaip zombis, lengvai purtoma drugio, vos tik prisiminusi tą baisų jausmą, kai prarandi kažką brangaus ir artimo. Laikiausi kaip šiaudo tos minties, kad viską atvirai išpasakojus čia, tas sapnas išsigąs viešumos ir pabėgs. Apskritai, vakar diena buvo ypač pilka ir mu

Dangoraižio gyvenimas.

Vaizdas
Nesu tikra, bet manau, jog lyg praeitą savaitę skaitinėjau vieno tinklaraščio įrašą, kuris minėjo žemo ūgio merginų problemas. Paskaičiau ir giliai susimąsčiau. Juk ne vien tik žemi žmonės turi bėdų. Asmeniškai aš - tikriausiai, tolima dangoraižių giminė. Todėl įkvėpta ūgio keliamų bėdų, dedikuoju netgi visą įrašą aukštų merginų problemoms arba bent jau toms problemoms, kurios pasitaiko mano gyvenime. Pats pirmas dalykas, kurį reikia paminėti, būnant visa galva aukščiau vidutinio ūgio, yra tas, jog žmonės, pamatę mane pirmą kartą būtinai paklaus: - Žaidi krepšinį? Man sumurmėjus, kad ne, jie nustemba. Žinoma, yra tokių, kurios puikiai išnaudoja šią gamtos (ne)dovaną ir tiesiog karaliauja krepšinio aikštelėje, bet man būti krepšininkei - kažkas neįmanomo. Nesu atletiška ar sportiška. Tai jau aiškiai turėtųsi matytis iš mano stovėsenos ir viso sudėjimo. Esu tik išstypus. Tačiau dar dažniau manęs klausia mano konkretaus ūgio, to skaičiaus, kuris visada mane glumina ir trikdo. O jeigu

Kaip gyvenu.

Vaizdas
Gyvenu puikiai. Kiekvieną dieną keliuosi su saule, pėdinu į mokyklą, šypsausi, gyvenu, o eidama namo vis stebiu, kurie jau po truputį pradėjo keisti savo spalvas ir alsuoju rudenišku oru. Kiekvienais metais vis iš naujo įsimyliu rudenį ir netgi ta kraupi sloga, vis dar laikanti mane, neatbaido nuo tos simpatijos. Kaip ir dauguma - mėgstu šiltus drabužius, karštą arbatą iš mylimiausio puodelio, obuolius, raudonus, geltonus, rudus lapus ant medžių ir vėsų orą, kuris mėgsta lepinti mane lietumi ir apniukusiu dangumi. Vis dėlto optimizmą sunku išlaikyti savo rankose. Vienu momentu netgi buvau jį paleidusi. Dar ir dabar jis vis pabėga nuo manęs, net neketindamas grįžti. Jam nepatinka, kad per daug galvoju apie praeitį bei kvaršinu galvą ir sielą pačiais skaudžiausiais prisiminimais iš šių metų pavasario, praeitos žiemos arba kitų liūdnų akimirkų, kurias su mieliausiu noru pamirščiau. Tačiau mano atmintis, kaip koks magnetas, vis traukia jas ir net neleidžia apsiginti. Galėčiau visą tai ti