sekmadienis, lapkričio 23, 2014

Writers are the exorcists of their own demons.

Negaliu sakyti, jog žiema mus užklupo netikėtai. Šiandien tas baltas, purus ir šaltas dalykas buvo virtęs purvinais ir nedailiais objektais - balomis. O penktadienį namo grįžau beveik žila nuo visų tų snaigių plaukuose. Kažkaip keista buvo dėl to netikėto sniego. Tikrai.
Norite papasakosiu jums istoriją, kur buvau prašapusi visą šį laiką?
Kaip ir minėjau, visa galva pasinėriau į tą novelių rašymo projektą. Galutinė išvada, kurią padariau per porą savaičių - tokie dalykai yra tiesiog ne man. Kalbant apie rašymą, aš esu gana didelė perfekcionistė ir geriau turėsiu mažiau, tačiau beveik iki tobulumo nugludintus kūrinius. Prie kiekvieno sakinio turiu pasėdėti ir išlaužti viską, ką tik galiu. NaNoWriMo svarbiausias dalykas - kiekybė. Nepavyko man derintis prie tokio režimo bei gražiai ir ramiai rašyti to kūrinio. Įsivaizduojamu krauju aptaškiau visą kompiuterio klaviatūrą ir galiausiai spjoviau į tai. Ne, nepasidaviau. Tiesiog priėmiau optimaliausią ir sau labiau priimtiną variantą. Kam kankinti save?
Nepaisant to, jog mano dalyvavimas buvo gana nemenka fiasko, aš sugebu atkapstyti ir keletą gerų dalykų. Visiškai įvaldžiau greitą rašymą, sugebėjimą spėti užrašyti sraunia upe tekančias mintis, pralaužiau save ir dabar nebekenčiu nuo visų tų writer's block. Išmokau prisiversti ir prisėdusi parašyti bent vieną tūkstantį žodžių. Ir, žinoma, dabar turiu bent pusę parašyto kūrinio, laukiančio taisymo. Vis dėlto pagrindinė priežastis, kodėl mečiau buvo, tai, jog man tiesiog atsibodo. Įsimylėjau visai naują idėją ir degiau noru pradėti ją įgyvendinti. Meluočiau, jei sakyčiau, jog nesijaučiu gerai viską nutraukusi. Jaučiuosi visai neblogai, nes nebereikia skausmingai laužti savęs. Rašymas man turi teikti kažkokį malonumą, o ne skausmo ir kančių veido išraišką, kai apie tai pagalvoju. Pravertusi keletą puslapių kūrinio, pastebėjau, kad labai akivaizdžiai matosi tos vietos, kurias rašiau per prievartą ir kurias rašiau tuo mėgaudamasi.
Nevadinu savęs nevykėle. Esu tik pernelyg didelė bandytoja. Jeigu projektas būtų vykęs vasarą, būčiau gana neblogai prirašinėjusi tuos penkiasdešimt tūkstančių. Yra ganėtinai sudėtinga derinti gyvenimą ir visus jo priedus su skausmingu ir kruvinu rašymu. Kitas dalykas - tikriausiai per daug jau nuobodų planą pasidariau... Nieko stebuklingo ir įdomaus. Na, aš bent jau kažką išbandžiau ir pasimokiau, jog man parašyti didelės apimties kūrinį truktų žymiai ilgiau nei vieną mėnesį. Tačiau jis visas bent nebūtų nutaškytas mano kančiomis.
Taigi, padariusi keleto dienų pertrauką ir atsikvėpusi, jaučiuosi žymiai geriau ir laisviau. Į tą prirašytą Word'o dokumentą, aš, kol kas, nenoriu net žvilgtelėti. Leidžiu viskam gražiai nugulti ir pasiilsėti. Tas kelias savaites aš miriau noru rašyti čia, kad tik nors truputį atsiplėščiau nuo visko, tačiau niekaip nesusidėliodavau dienos, valandų ir net minučių, kad galėčiau čia paskrebenti kažką. Vis dėlto, čia rašyti visai smagu. Jau vien aplinka kitokia, ne Word'o lapas...
Ir šiaip. Aš ne rašytoja, aš tik šiaip mėgėja. Kam šokti aukščiau, nei galiu?

14 komentarų:

  1. Džiaugiuosi už tave, kad išdrįsai bandyti ir kad išdrįsai sustoti :)
    Paprasčiausiai kartais neįmanoma visko suspėti, kartais kai kas lieka visiškai antraplanis. O kam kažkam teikti mažiau dėmesio ir daryti atmestinai? Jau geriau visai nedaryti, nei prastai, ar ne?
    Sėkmės!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žinai, kartais geriau sustoti, šiek tiek atsipūsti ir tik tada lėkti toliau. Būtent to man ir reikėjo dabar.
      Ačiū Tau!

      Panaikinti
  2. Pasiduoti irgi ne kiekvienas sugeba.
    Tik paskutinis sakinys. Ne, su juo nesutinku. Jei nešoksi, nežinosi savo galimybių. O visam likti saugioje zonoje gana nuobodu, tiesa?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Galbūt. Galbūt, jog ne kiekvienas sugeba pasiduoti. Bet jau geriau taip, negu kankinti save.
      Kai šoki, o kartelė būna per aukštai įvyksta toks dalykas: kartelė būna kliudoma ir su didžiausiu trenksmu nukrenta žemyn. Nenoriu numesti jos, todėl tyliai sėdžiu savo komforto zonoje, iš kurios dar negreitais išlipsiu...
      Ačiū už komentarą!

      Panaikinti
  3. Labas, turiu kelis klausimus: ta NaNoWriMo, kiek supratau, angliška svetainė, taigi rašei angliškai ar lietuviškai? Taip pat tas "konkusas" vyksta tik lapkritį ar visus metus, kiekvieną mėnesį? Ačiū.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labas! Taip, NaNoWriMo - angliška svetainė, o kūrinį gali rašyti kokia tik nori kalba. Kadangi esu įvaldžiusi tik lietuvių kalbą - rašiau lietuviškai. O iš tiesų - galima rašyti kokia tik nori kalba. Svarbu pasiekti 50 000 žodžių.
      O konkursas - projektas vyksta tik lapkričio mėnesiais.
      Nėra už ką!

      Panaikinti
  4. Ohh, kankina ir mane tas projektas, bet nesinori man rašymo lyginti su taškimųsi kraujais! Ne, ne! Rašymas, net jei šiek tiek per prievartą ir su tam tikra kūrinio užbaigimo riba, man vis tiek išlieka rašymas ir aš tuo mėgaujuosi. Taip, mano kurinys dabar teturi 30.000 žodžių, bet per šią paskutinę savaitę visai rimtai ketinu pasiekti tikslą!

    Nors, aišku, nepatinka ir man, kad šiame projekte svarbu kiekybė, o ne kokybė, bet toks yra tikslas, taip rašytojas gali pažinti save ir savo rašymo sugebėjimus bei suprasti, kas jam duota, o kas ne (gal vienam per tokį trumpą laiko tarpą tiesiog nieko neišeina?). Ir šiaip dar daug kitokių pliusų turi. Arba man tiesiog visa tai per duag patinka.

    Bet kokiu atveju, net jei dabar dar jaučiuosi nuostabiai, kai randu bent vieną valandėlę rašymui, kitą mėnesį, ko gero, taip nebus... Prasidės taisymas! Kruvinas, siaubingas ir nenuilstantis taisymas. Kaip ir sakei, NaNoWriMo svarbu kiekybė, būtent todėl kitą mėnesį (turbūt dar ilgiau) reikės atidirbti ir už kokybę.

    Beje, knygą vis tiek rašyk! Kad ir naują. Tikrai manau, kad tau išeitų parašyti kažką vau :))

    P.S. Seniai jau bekomentavau :33 (hug)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Oho koks komentaras!
      Būčiau, galbūt, ir aš užbaigusi projektą, tačiau jau nebeliko minčių, idėjų ir jėgų spausti maksimumą iš kūrinio, kuris jau visiškai išdžiuvo ir jau nebeturi jokių sulčių. Be to, užsidegiau nauja idėja, kuri jau man naktimis sapnuojasi. Argi galima leisti jai pasimiršti?...
      Žaviuosi Tavo atkaklumu ir ryžtu, skirtu šiam projektui. Šaunuolė esi!
      Man taip pat reikės prisėsti ir taisyti savo kūrinį, kurio jau daugiau nei pusę turiu. Kaip smagu taip sakyti!
      Knygą vieną dieną tikrai parašysiu. Ir net jeigu ji neišvys dienos šviesos, aš vis tiek turėsiu kažką savo. :)) Ačiū Tau!
      Sėkmės baiginėjant savo kūrinį ir laimint NaNoWriMo!

      P. S. *sends many hugs back*

      Panaikinti
  5. Ohhh, dabar rimtai jauciuosi kaip subliuskes balionas. Ar kas nors panasaus. As maniau, kad NaNoWriMo galima rasyti tik anglu kalba... Tas skaudus faktas, kad praleidau tokia issvajota galimybe, dabar letai letai zudo mane, na ir kas, kad tik moraliskai.
    Vienintelis budas susitaikyti su ta ziauria mintimi- tai tiketi, kad as, taip pat, kaip ir tu, nebuciau pabaigusi noveles iki galo. Bet kaip galiu zinoti? Prasau, pasakyk, kad rasyti tokios apimties kurini yra sunkiau, nei atrodo...
    O tau- sekmes rasant toliau!!!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Visų pirma - nesigraužk! Bus kiti metai, bus dar vienas NaNoWriMo, kuriame galėsi dalyvauti! Ir, žinoma, laimėti!
      Galiu pasakyti, jog rašyti tokios apimties kūrinį sunku, jei esi pripratęs, kaip aš, rašyti trumpus kūrinius arba apsakymus. O šiaip - jeigu būčiau ėmusi tą įdomesnės temos kūrinį, gali būti, jog būčiau pabaigusi...Bet kažkaip ir nesigailiu, jog sudalyvavau. Viską reikia išbandyti! :3
      Ačiū Tau. :3

      Panaikinti
  6. Gal kada ir aš sudalyvausiu... Būtų įdomu, išbandyčiau save. O tu - šaunuolė. Visų pirma dėl to, kad pasiryžai. Antrąkart šaunuolė vien dėl to, jog supratai, kad rašymas turi teikti malonumą, jei tai tinkamiausias saviraiškos ir savirealizacijos būdas. Didžiūlės sėkmės rašant, nes tai darai, pabrėžiu, šauniai! :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Tikrai galėtum sudalyvauti! Manau, jog visai neblogai Tau turėtų sektis. :)
      Ačiū kvadratu, Tavo žodžiai tikrai reiškia gana nemažai man ir labai džiaugiuosi, jog manai taip.
      Dėkoju! :3

      Panaikinti