Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Sausio, 2015

Peršalimo kronikos.

Vaizdas
a. k. a. Mano imunitetas ne toks jau ir stiprus, koks galvojau, ir tradiciškai pavedė mane. Apgavikas. Tikriausiai mano Likimas perskaitė praeitą įrašą ir pagalvojo "per daug gerai jai čia viskas, galėtų peršalt kur nors". Taigi ketvirta diena kaip esu spjovusi į mokyklą, sėdžiu namie, ryju tabletes ir baigiu peržiūrėti trečią  The Walking Dead sezoną. Tačiau man dėl to visiškai neskauda širdies, nors ir žinau, jog penkių dienų visiškai pakanka, kad nuėjus į mokyklą nesusigaudyčiau kas, kada, kaip ir kur. Laukia linksmas laikas po priverstinių atostogų. Vakar visą dieną gulėjau ant nugaros ir spoksojau į blunkančias lubas. Blunkančias, nes mano akiniai gulėjo per ištiestos rankos atstumą nuo manęs ir pripažinkim, jog esu visiškai beviltiška trumparegė. Ausyse A. Turner per garsiai pasakojo apie mano šąlančius pečius ir tai, jog jis lažinasi, kad turėčiau gerai atrodyti šokių aikštelėje. Dievaži, nežinau. Žiūrėjau į lubas tol kol pastarųjų balta spalva susiliejo į vieną did

Truputis egzistavimo.

Vaizdas
Vakar dienos rytą, bekabinant striukę mokyklos rūbinėje, sutiktas klasiokas pasakė, jog šviečiu kaip saulytė. Aš visada šviečiu kaip saulė, kai turiu tam pretekstą. Sausio penkiolikta tikriausiai turėjo nenuginčijamą įtaką tam. Po keleto niūrių parų, praleistų rymojant be tikslo ir noro kažką keisti, pagaliau įvyko kažkas naujo ir tai davė gerą spyrė į minkštąją, produktyvumo ir naudingumo požiūriu. Tikiuosi, jog lengvas optimizmas ir noras nuveikti kuo daugiau dar ilgai svečiuosis pas mane. Jiems net sausainių iškepiau, kad tik pasiliktų ilgiau. Viskas verčiasi šiek tiek kitokiu kampu ir mano niauri rutina po truputį ima tirpti. Keista, nes buvau jau kaip ir susigyvenusi su ja. Jeigu manęs dabar kas nors paklaustų kaip sekasi - nusišypsočiau sumišusi ir gūžtelėčiau pečiais. Šypsena simbolizuotų, jog naktimis neverkiu, o dienomis nedūsauju pasirėmusi ant palangės ir žvelgdama kažkur į tolį. Prieš porą savaičių į tą patį klausimą būčiau sakius, jog yra buvę ir geriau. Tiesą sakant, p

Ištraukos iš knygų, kurių niekada neparašysiu.

Vaizdas
Viskas vyko labai paprastai: varčiau senus prirašytus savo sąsiuvinius ir sumąsčiau, jog kai kurios pastraipos, sakiniai ar žodžiai yra visai neblogai sudėlioti ir gaila, jog nebus niekur panaudoti. O aš nemėgstu to žodžio "gaila", todėl pagalvojau, kodėl gi nepasidalinti viskuo čia. Tai nebus rišlu ir vientisa, tai bus tiesiog atskiri teksto gabalėliai ištraukti iš mano galvos ir išvedžioti popieriuje. Ištraukos, kurios niekur nelimpa, tačiau man yra per daug artimos, kad liktų tik sąsiuviniuose. 2014, vasara. "Aš esu priklausoma. Priklausoma nuo gaivaus vasaros lietaus, šelmio vėjo, naktinio dangaus, kupino sidabrinių žvaigždžių, laukų, alsuojančių auksiniais kviečiais, beribio horizonto ir dar daugybės mažų ir žavių vasaros stebuklų. Aš esu narkomanė. Savo vasaros fenomenų narkomanė." 2014, vasara. "Man pavydi visos plaštakės, kurios iš nevilties vis skrenda į šviesą ir skaudžiai nusvilusios trapius sparnus krenta žemyn. Ak, aš juk pati kaip ta plaš