sekmadienis, gegužės 03, 2015

Šimtas sudužusių mėnulių.

Šiąnakt sapnavau, jog žiūriu į nepaaiškinamai didelį objektą tamsiame it klampi derva danguje. Tai turėjo būti mėnulis, tačiau mano pasąmonė pernelyg iškreipė jo atvaizdą. Jame būtų tilpę lygiai šimto mėnulių duženos.
Ar galite patikėti, jog jau gegužė? Ir iki ilgai sapnuotos ir lauktos vasaros vos kelios niekingos savaitės? Jeigu klaustumėte manęs, vietoje tikslaus atsakymo, aš paprašyčiau stuktelti alkūne man į dešinį šoną, kad nuvilnijusi lengvo skausmo banga priverstų patikėti realybe. Dievaži, šie mokslo metai pralėkė nežemišku greičiu ir mane jau po truputį pradeda veikti nerimas dėl ateities. Tai nėra paniška baimė ar siaubą keliančios mintys "ką reikės daryti su savo gyvenimu". Tai tiesiog lengvas rūpestis, nes kol kas viską valdau gana gerai. Žinoma, pasitaiko keletas stabtelėjimų ar nuklydimų į šoną, tačiau aš vis dar pagrindiniame kelyje ir kažkur horizonte tuoj išvysiu tikslą, dėl kurio dirbu kaip tikrų tikriausias darbinis arklys. Na, gal ne arklys ir ne darbinis, tačiau vis vien stengiuosi ir lengvai nenumoju ranka. Geriausia dalis ta - jog dar nepavargau. Nepavargau nuo ekspresyvaus savo gyvenimo, ypač dabar, kai didžioji savaitės dalis sudaryta iš lėkimo vienur ar kitur. Kažkur manyje tarsi uždelsto veikimo bomba tiksi didžiulė motyvacija. Motyvacija gyventi. Ir po krūvos neišsiskiriančio ir rutina alsuojančio egzistavimo mėnesių, savaičių ir dienų, man pagaliau pradėjo sektis. Džiugu, jog visa tai vyksta ne gražiai susidėliojusių aplinkybių dėka, o mano pačios pastangomis, nes atsitiktinumais aš jau nebetikiu. Prižadėjau sau, jog neprarasiu tempo dar vieną mėnesį, o po jo turėsiu dar geresnius tris mėnesius, per kuriuos aš nuveiksiu visą kalnų nuostabių dalykų, kuriuos galėsiu prisiminti motyvacijos deficito akimirkomis. Nes juk tik aš pati stumiu save į priekį. Niekas kitas neinvestuos į tave tiek, kiek gali pats. Jeigu atvirai, kitiems tai dažniausiai net nerūpi. Gerkit daug vandens, mankštinkit raumenis šypsodamiesi bei apsikabindami kitus. Sako, jog tai veda geros savijautos link. Pabandykit.
Net nebūčiau pagalvojusi, jog pavasaris gali atnešti šitiek pozityvumo į mano gyvenimą. Dabar rodos nors ir dangus gali griūti man ant galvos aš vis vien tvirtai stovėsiu. Šią akimirką niekas negali manęs nutempti žemyn.
Visą pastarąjį laiką rašiau. Kaip išprotėjusi tai maigiau kompiuterio klaviatūrą, tai vedžiojau rašikliu po sąsiuvinio puslapius. Viduje buvo tuščia, o aš rašiau, rašiau, rašiau. Palauksiu porą dienų, gal net savaičių, ir tada skaitysiu, skaitysiu, skaitysiu. Įveikiau vieną iš daugelio mažų tikslų ir dabar jaučiuosi švelniai tariant nepristabdoma. Kadangi sustoti ar sustabdyti visada galima ir įmanoma.
Ant mano galvos grįžo keletas sruogų raudonos spalvos. Geras jausmas.
Ir vis dėlto, raudona spalva grįžo ne vien tik ant mano galvos, pasirodo, jog kažkur širdyje atsirado keletas ryškiai raudonų dėmių. Įsimylėjau? Įdomu.

Neleiskite mėnuliams sudužti a. k. a. neleiskite dužti savo tikslams. Jie labai trapūs.

16 komentarų:

  1. Viskas, ką perskaičiau, dabar atrodo taip pažįstama. Nuostabu. :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Kai kas pažįstama, kai kas suvokiama. Kitur tiesiog suprantu, ką žodžiai reiškia. Entuziazmas žavi. O mėnuliai tegul dužinėja, visų neišgelbėsi, nebent Tu gali, bet tada Mes negalim.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš negaliu, bet Mes galim.
      Ačiū už komentarą!

      Panaikinti
  3. WOW :) http://kasdieniaipamastymai.blogspot.com/

    AtsakytiPanaikinti
  4. Džiugu, kad dar nevisi visiškai pavargę :)
    Tegu tik tas veiklumas niekad nedingsta!
    O tekstas, kaip visada, nuostabus.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkoju, Rugile! Kol saulė šviečia, tol bus veiklumo. :D

      Panaikinti
  5. "Dabar rodos nors ir dangus gali griūti man ant galvos aš vis vien tvirtai stovėsiu."
    Tu man labai primeni vieną draugę. Ji motyvuoja mane, padeda man, kai to nė nesitikiu...
    Pastarosiomis dienomis jaučiuosi panašiai kaip tu. Visuma gan panašiai veikia žmones :) Sėkmės tau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ak, kad žinotum, kaip ir aš kartais noriu motyvuoti kitus!
      Ačiū Tau!

      Panaikinti
  6. labai norėčiau su tavimi bendrauti per popierinius laiškus, bet jausčiausi ne tokia įdomi dėl Tavo įdomumo ir iškalbingumo. tiesiog.. puikus blog'as, puikūs įrašai :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Papaišyk man į gmail'ą akvilepr@gmail.com ;)
      O šiaip - ačiū už komentarą Tau!

      Panaikinti
  7. dieve, tobula. nori pasirasinet? migle.p@micro.lt. atrodai ziauuuuuuuuuriai idomi :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aš ne dievas ir iki tobulumo man dar daug. ;) Bet dėkoju. :)

      Panaikinti
  8. Akvile, labai labai labai labai nuoširdžiai dėl Tavęs džiaugiuosi! Ak, tikrai, kaip smagu, kad Tau viskas taip gerai, kaip gera skaityti būtent tokį Tavo vidinį pasaulį... Fantastiška. O perskaičiusi paskutinę pastraipą apie raudoną spalvą, net pati nepajutau, kaip išsišiepiau ligi ausų. Įdomu...
    :))

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O man smagu, kad Tau smagu! Ačiū labai už komentarą, mieloji!! :))

      Panaikinti