Nuo per plačios šypsenos plyšta skruostai.

O man visai iš galvos buvo iškritę, jog pas mane viskas vyksta to žavaus muzikos instrumento - pianino - klavišų principu: juoda, balta, juoda, balta. Truputį per ilgai stovėjau ant baltos, nedrįsdama perkelti kojos ant to juodo klavišo. Nerašyta gyvenimo taisyklė - niekada nelūkuriuok vienoje vietoje, nes gali praleisti tūkstančius kitų, gal net geresnių akimirkų nei ši. Ir vis dėlto teks paragauti ir niūrumo, kuris dažniausiai aplanko ropščiantis per juodą .Tačiau nieko tokio - kartais nuo per plačios šypsenos gali plyšti skruostai, pavargti veido raumenys ir šypsena nebebus tokia nuoširdi kaip kad anksčiau. Visai nebaisus man tas liūdesys, kartais net lengviau pasidaro kai jis surakina sielą ir mintis. Po to labiau pradedi vertinti džiaugsmą. Čia aš gražiai bandau save nuteikti dar vienam sudėtingam laikotarpiui. Sako, jog požiūris daug ką lemia. Savo gyvenimo sąraše jau gali išbraukti punktą "mano pirmoji išdavystė". Būtent tai ir pastūmė mane ant juodos. Meluočiau, j