Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Liepos, 2015

Jeigu klausysi muzikos pakankamai garsiai - negirdėsi liūdesio.

Vaizdas
Šiandien visai netyčia pagalvojau, jog gana seniai rašiau įrašą, glaudžiai susiraišiojusį su visų numylėta ir garbinama muzika. Pastaruoju metu prisikaupė visa krūva dainų, kurių aš klausau kiaurą parą ir, o stebukle , jos man vis dar neatsibodo. Tikriausiai jau būtų pats laikas keletą jų padėti ant pjedestalo ir papasakoti kodėl jos nusipelnė karaliauti mano grojaraščiuose. Niekaip neatsikratau įpročio atrasti naujas grupes, naujus žmones, kuriančius muziką ir niekaip negaliu sustoti jais žavėtis bei juos garbinti. Tarsi toks įprotis būtų įsišaknijęs mano širdyje. Bet čia tik įprotis, ne yda, o tarp tų dviejų - milžiniškas skirtumas. Twenty One Pilots - Car Radio. Situacija maždaug tokia: iš automobilio pavogė radiją ir jo savininkas liko vienas su savo mintimis, visiškoje tyloje. O pastaroji įkyriai lenda, versdama individą mąstyti apie dalykus, kurie tikriausiai pernelyg skaudūs. Suvoki, jog vis dėlto ta tyla kankina ir mašinoje buvo smagiau sėdėti, kai būdavo radijas. Pasigava

Rašytojas - tai krūva pasaulių viename žmoguje.

Vaizdas
"Kodėl tu rašai?" dažnai klausia manęs kiti. Anksčiau sumišusi šyptelėdavau. Tikriausiai dėl to, jog suvokdavau, kad kažkas atkapstė ir sužinojo apie mano slaptą pomėgį skrebenti įvairius dalykus į languotus ar dryžuotus sąsiuvinius. O dabar sumišimo bei baimės jausmo nebeliko ir į tą klausimą aš atsakau paprastai, aiškiai. Rašau, nes man patinka kurti, aš mėgstu atrasti naujus žodžių derinius, metaforas, palyginimus, epitetus. Taip pat mėgstu ir įkvėpti žmones, klausytis jų nuomonių. O jeigu kalbėti atvirai, aš tiesiog žinau, jog popierius negali manęs išduoti ar įžūliai pertraukti viduryje pasakojimo, todėl taip aklai juo ir pasitikiu. Be to, grobti žmonės ir versti juo klausyti savų išpažinčių, kiek girdėjau vis dar nelegalu. O viskas prasidėjo labai nekaltai - pirmieji mano bandymai rašinėti į dienoraščius išaugo (ir vis dar auga) į apsakymus, noveles, miniatiūras ir kitus didelius kūrinius. O juk dar pradinėse klasėse už mane rašinėlius rašydavo mama! Stalčiuose nebet

Prieš ateinant nakčiai.

Vaizdas
"Ir štai, pirmą kartą gyvenime, aš pagaliau grąžinu į savo gyvenimą tą jausmą, ką reiškia nebebūti tik tuščiu kiautu. Mano vidus pilnas keistos šilumos, kuri veržiasi pro mano akis, šypseną ir širdį. Pagaliau vėl gyvenu ir pagaliau vėl kažką jaučiu, ne vien tik saulės šilumą, lengvą vėją ar vėsų lietų. Fiziniai pojūčiai verčiami į moralinius ir kiekvienam klijuojama tam tikra etiketė, po to jie visi sudėliojami į neįsivaizduojamo dydžio lentyną. Nes po kiek laiko mums vis vien lieka tik prisiminimai." Aš jau pamiršau ką reiškia sėdėti ilgai naktimis, skrebinant viską, kas tik sukasi galvoje, į linijomis subraukytą popierių. Prisimenu tik tiek, jog jausmas geras, tarsi paleidi kažką, kas laikė tave visą dieną, savaitę, mėnesį. Tačiau pastaruoju metu aš nenoriu paleisti. Laikausi įsikabinusi kiekvieno menko smegenų ląstelių virptelėjimo, kuriame užkoduotas prisiminimas. Aš paniškai bijau pamirštas tuos kelis šimtus nuostabių akimirkų, o užrašyti bijau - atrodo, jog nepajėgsiu

Liepos NaNoWriMo stovykla.

Vaizdas
Vakar prasidėjo liepos mėnesio NaNoWriMo stovykla, kurioje, žinoma, dalyvauju ir aš. Stovykloje daug smagiau dalyvauti, nes žodžių kiekį sugalvoji pats. Balandį viskas sekėsi tiesiog puikiai, todėl kodėl gi nepabandžius ir liepą? Ypač, jog laisvo laiko turiu per akis. Taigi, šiandien, dalinuosi su jumis viena lengva ištraukėle iš kūrinio, kurį bandysiu pribaigti per šį mėnesį, siekdama parodyti kaip sekasi man rašliavoti ir už tinklaraščio ribų. Tikriausiai pirmą kartą užsibrėžiau sau parašyti kažkokį jausmingesnį apsakymą, net ne miniatiūrą, bet jau visą apsakymą. Noriu tobulėti. Labai labai. - Tai, kaip tu flirtuoji su manimi - nuodėmingai gėdinga, - sumurmėjau žvelgdama į tamsiai rudas akis.  Mes grakščiai ir lėtai judėjome šokių aikštelėje, kurioje dailiai susikibę sukosi dar bent pusė taip vadinamo miesto elito. Pasipūtusi bei išsipuošusi aukštuomenė, jei klaustumėte manęs, kaip juos vadinau aš. Reiškinys, į kurį papuoliau kartu su žavingu nepažįstamuoju, turėjo daugybę