trečiadienis, liepos 15, 2015

Prieš ateinant nakčiai.

"Ir štai, pirmą kartą gyvenime, aš pagaliau grąžinu į savo gyvenimą tą jausmą, ką reiškia nebebūti tik tuščiu kiautu. Mano vidus pilnas keistos šilumos, kuri veržiasi pro mano akis, šypseną ir širdį. Pagaliau vėl gyvenu ir pagaliau vėl kažką jaučiu, ne vien tik saulės šilumą, lengvą vėją ar vėsų lietų. Fiziniai pojūčiai verčiami į moralinius ir kiekvienam klijuojama tam tikra etiketė, po to jie visi sudėliojami į neįsivaizduojamo dydžio lentyną. Nes po kiek laiko mums vis vien lieka tik prisiminimai."
Aš jau pamiršau ką reiškia sėdėti ilgai naktimis, skrebinant viską, kas tik sukasi galvoje, į linijomis subraukytą popierių. Prisimenu tik tiek, jog jausmas geras, tarsi paleidi kažką, kas laikė tave visą dieną, savaitę, mėnesį. Tačiau pastaruoju metu aš nenoriu paleisti. Laikausi įsikabinusi kiekvieno menko smegenų ląstelių virptelėjimo, kuriame užkoduotas prisiminimas. Aš paniškai bijau pamirštas tuos kelis šimtus nuostabių akimirkų, o užrašyti bijau - atrodo, jog nepajėgsiu, nerasiu tinkamų žodžių, tarsi suteršiu jų tyrumą mėlynu rašalu. Pas mane galvoje viskas atrodo taip gražiai, nenoriu visko gadinti perkeldama ant popieriaus lapo raidžių, simbolių pavidalu. Dabar išgyvenu tą vadinamąjį overthinking. Bet nieko tokio, man patinka vis atkurti šypseną keliančius momentus, vis kalu sau į galvą, kad gyventi verta vien dėl tokių akimirkų. Galbūt kiekvieną dieną juos perkratant smegenyse, jie neišblės ir nepradės dilti, to labiausiai ir bijau.
Nutiko neįtikėtinas dalykas, kuris baigia suleisti nagus į mano rutiną ir visiškai joje įsigalėti - naktimis miegu. Anksčiau iki paryčių prasėdėdavau visiškai žvali, o dabar laikrodžio rodyklei net nepriartėjus prie vidurnakčio, mano akys jau merkiasi, o protas jungiasi lauk. Pasigedau visos tos simpatijos šiam paros metui, nes dabar tai tik naktis, o anksčiau tai buvo pats įdomiausias ir geriausias paros metas. Dažniausiai vasaromis ir naudojuosi, kad galėčiau šiek tiek artimiau susipažinti su naktimis, bet šiais metais aš be emocijų žiūriu į sutemusį dangų. Mėnulis irgi pasislėpęs nuo mano abejingumo. Jaučiuosi tarsi išduočiau naktį, o juk ji taip dažnai guosdavo mane, ypač tomis naktimis, kai nemiegodavau ir atmerktos akys vėpsodavo pro įrėmintą langą į tirštą juodą spalvą. Šiandien bandysiu atnaujinti savo ryšius. Ramybės neduoda mintis, kad pramiegu pusę gyvenimo, o juk anksčiau miegas nebuvo taip aukštai mano prioritetuose.
"- Ji įsimylėjo!
- Tai siaubinga! - pagalvojau, suvokdama tų dviejų pasakytų žodžių prasmę ir supratusi kas ta ji." Po velniais, taip neturėjo nutikti. Dabar praleisiu visą likusią vasarą užsidariusi savo kambaryje, rydama romanus ir žiūrėdama kokius nors filmus, nes mokykloje juk niekas nemoko, kas tai yra įsimylėti. Teks būti savamoksle. Tačiau kiek žinau, tai mylėti man sekasi geriau nei vaikščioti. Tik tiek, jog sako, kad kartais žmonės pameta galvas, kas skamba ne itin patraukliai.
Jeigu atvirai, tai žiauriai keistai jaučiuosi. Ir ne, šiąnakt nemiegosiu. Nenoriu.

6 komentarai:

  1. Beskaitant tavo mintis jas sulyginau su savomis, viskas labai panašu. Regis, aš irgi išgyvenu tą laikotarpį -overthinkiing, nes kas kart, kiekvieną vakarą galvoju kas nutiko tą dieną nuostabaus, ko tikrai negaliu pamiršti :) tavo mintys aprašytos labai mielai ir šiltai, kurias malonu skaityti. Sėkmės tau ir toliau ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai geras įprotis - galvoti apie tai, kas nutiko gero! Sako, jog dėkingumas - vertybė.
      Ačiū už komentarą, Viktorija! :3

      Panaikinti
  2. Kaip seniai skaičiau tavo įrašus! O dabar, sugrįžus į tavo tinklaraštį po ilgesnės pertraukos, rodos, niekas nepasikeitė. Skaitau ir jaučiu, kaip mano viduje plazdena kažkoks malonus virpesys, kuris sutinka su viskuo, ką tu taip gražiai aprašai. Ir ech, matyt, apsikeitėme vietomis, nes aš anksčiau neturėdavau jokių problemų su miegu, o dabar tik sėdžiu iki paryčių, stebiu ir galvoju. Daug galvoju.

    Sėkmės rašant toliau. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kaip smagu matyti, jog užėjai į mano kuklų tinklaraštį, Ema! Ir labai džiaugiuosi, jog palikai komentarą! Dėkoju!

      Panaikinti
  3. Turbūt nerasčiau čia tokio Tavo darbo, kurio dar nebūčiau paskaičiusi ir nebūčiau sužavėta. Tu atspėsi kas čia rašo ir žinai kaip aš gražiai moku zysti, kad parašytum kažką gražaus, o ypač praeitom dienom labai laukiau naujo įrašo, nes švytėjai kaip saulytė. Esi puikus pavyzdys kitiems žmonėms, norintiems išmokti kažką tokio, ką moki Tu. Mintys taip gražiai susilieja ir netgi Tavo vienas parašytas žodis labai daug ką pasako. Tu labai daug nukeliausi su tokiu gabumu.. ( Bučkis, Rugilė)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Rastum, mieloji, patikėk. :D
      Kaip visada sugebi priversti mane šviesti kaip saulutei savo komentarais ir gražiais žodžiais. Labai tikiuosi, jog paskutinis Tavo sakinys išsipildys! :3
      Ačiū, saulyt!

      Panaikinti