antradienis, rugpjūčio 04, 2015

Didelė, balta dėmė danguje.

Porą naktų iš eilės aš matau neįtikėtinai gražų mėnulį, lendantį iš už medžių šakų ir plačiai man besišypsantį. Labai norėčiau jam atsakyti tokia pačia šypsena atgal, tačiau kažkas mane vis sulaiko tokiam veiksmui. Juk per daug šypsantis plyšta skruostai. Baisu, kad man taip nenutiktų. Galbūt dabar aš tiesiog ramiai pabūsiu ir niekam nelysiu į akis. Gerai? Gerai. Norėčiau kur nors tyliai pasislėpti ir nesirodyti net tada, kai manęs pasiges atitinkamas skaičius žmonių. Slėptis noriu ne tam, kad įsitikinti, jog kažkas manęs pasiges, bet tam, kad tiesiog pasislėpčiau ir ramiai sudėliočiau suskilusią, tarsi mano telefono ekranas, vieną gyvenimo dalelę. Maža, bet tam tikra prasme svarbi. Gaila, jog pasislėpti niekaip nepavyktų. Per daug pastabūs visi pastarosiomis dienomis ir tai, jog dingau kažkur - neliks paprasčiausiu nepastebėtu dalyku. Manęs ieškotų ir verstų grįžti. Nemėgstu, kai ieško, nemėgstu, kai verčia. Todėl ir kurpiu pabėgimo planus. Vieną dieną tikrai įgyvendinsiu. Kai niekas nesitikės ir nepersekios.
Rugpjūčio saulė kaitina ir po truputį lydo mano smegenis į vieną didelį nenorintį mąstyti luitą. Atsigaunu tik naktimis, kai didelė, balta dėmė priverčia smegenis grįžti į pradinę būseną ir vėl viskas atrodo gerai. Na, maždaug. Jog viskas gerai - sakyti yra per drąsu, nes juk ne viskas ir būna gerai. Dažniausiai atsiranda mažų kipšiukų, kurie neleidžia nemeluoti ir kurie priverčia užkliūti. Bet man ir taip viskas puiku. Kuo mažiau melo, tuo geriau - kartoju sau tyliai, visiems aiškindama kaip iš tiesų jaučiuosi ir kaip man sekasi. Tam pačiam objektui danguje kiekvieną vakarą pasakoju viską, kas tik neduoda ramybės mano jau ganėtinai pavargusiai sielai. O jis toks geras, kad išklauso ir kartais net padrąsina judėti pirmyn. Jis man sakė, jog niekada nesidairyk atgal į praeitį, nebent nori ten grįžti. Patikėkite manimi - nenoriu, todėl akys žiūri tiesia kryptimi, o kaklas net neketina gręžtis atgal. Taip nedera, taip negalima. Balta dėmė žino ką sako, ne pirmą kartą jau dalinasi su manimi savo išmintimi, todėl ir esu tuo tokia tikra. Praeitis gali parbėgti atgal nebent trumpomis, mielomis retrospektyvomis, kurios primintų nuostabias akimirkas, tačiau nieko daugiau. Aš einu į priekį, o ne atgal.
Jau temsta, reikia eiti ieškoti draugo danguje, šiandien turiu itin daug ką papasakoti. Lažinuosi jis vėl žiūrės pro langą ir tiesiog šypsosis iš mano naivių minčių. Žinau, kvailai naivu, tačiau tokių minčių susikaupė per daug. Tas objektas danguje vis vien niekam neišpliurps. Negali. Rugpjūčio naktys yra keistos ir neturinčios jokių ryšių su skaudžia realybe. Jų metu viskas visada atrodo iškreipta ir netikra. Svarbu aš tikra.

8 komentarai:

  1. Žavus ir, kaip visad, nuoširdus įrašas. ;) Su mintimi, jog į praeitį nereikia dairytis, nebent norėtume grįžti atgal - visiškai sutinku. Tik kad kartais labai jau smalsu žvilgtelėti per petį ir pamąstyti, kaip viskas būtų buvę, jei kas nors būtų pakrypę kita linkme, nei šiuo metu yra. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkoju, Nijole! Išimtis žvilgtelėti atgal būna būtent tada, kai nori pasvarstyti kas ir kaip arba tiesiog prisiminti nuostabias akimirkas. ;) Smalsumas nugali.

      Panaikinti
  2. Su didžiausiu malonumu, kaip ir visada perskaičiau Tavo įrašą, ir kaip visada likau sužavėtas jo turinio. Gražu kai daugeliui atrodantį nykų, pilką mėnulį, paverti savo draugu, patarėju, įkvėpimo šaltiniu.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Ir manoji siela kažkaip keistai, panašiai į Tavąją, pastaruoju metu nerimsta.. Na, labai neilgai tai tęsiasi, bet kai perskaičiau Tavo mintis apie pabėgimo troškimą, kažkas manyje suvirpėjo. Supratau, kad man to ir reikia. Kad to iš tiesų trokštu. Nors visai ką tik ir buvau pabėgusi nuo daugybės dalykų... Bet noriu pabėgti nuo visiškai VISŲ. Tad, žinau - ryt ar poryt, bet nukeliausiu į Vilnių. Tiesiog. Pabūti su savimi ir savo mintimis. Su traukinio bėgiais, parkais, kavinėmis, svetimais žmonėmis, pavėsiais ir palaiminga rašytojo būsena. Noriu. Reikia. Supratau.

    O mėnulis - ak, mėnulis!.. - jis visada išklauso. Žinau, tikrai tikrai.

    Akvile, Tu nuostabi.♥

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ak, kaip aš norėčiau pabėgti į Vilnių. Ar minėjau, jog įsimylėjau tą miestą? Labai džiaugsiuosi, jog supranti tą mano būseną, Aušrine ir labai labai Tau dėkoju už nuostabų komentarą! ♥♥

      Panaikinti
  4. Jau kurį laiką nerašiau. Ieškojau vis priežasčių, antai koks nedailus mano raštas, todėl netinka balti lapai. Koks nenuoseklus mano minčių reiškimas, todėl neverta bandyti kurti. Kiek daug aš dar nesuprantu ir todlė neverta viešinti savo jauno požiūrio. Maniau, kad tai kūrybinė krizė, tačiau iš tiesų tik nesusidėliojusios mintys ir nuolatinė sumaištis galvoje. O gal tai ir yra kūrybinė krizė? Tik ar tai pasireiškia per dideliu minčių srautu, ar jo nebuvimu? Kaip tu manai?

    Ir štai, perskaičiusi tavo įrašus ar jaučiuosi įkvėpta:mintys pačios jungiasi tarpusavy. Žinai, kai įsisuki į suaugusiojo gyvenimą, kai pradedi dirbti, o po darbo griūni į lovą, tiek mažai laiko lieka tavo moraliniams poreikiams, kūrybai... Linkiu, kad kai pradėsi šį etapą, gebėtum atrasti laiko tam, ką jau dabar darai pakankamai šauniai.

    Šiandien miegojau 7 valandas, 12 valandų dirbau. Mano galvoje tiek daug, tačiau kūnas toks sunkus..

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Pamenu, kaip ir aš vienu momentu vis atidėliodavau rašymą, tačiau vieną kartą pagalvojau, jog "gana išsidirbinėti" ir prisėdusi surašiau viską, kas tik dėjosi mano galvoje, dabar turiu krūvą juodraščių, kuriuos, nors ir reikia taisyti, tačiau ramina mintis, jog viską vis dėlto užrašiau. Tiesiog sėsk prie stalo ir pasakyk sau, jog nepakilsi nuo jo tol kol nesudėliosi visko ant popieriaus lapo, kas tik sukasi galvoje. Nekreipk dėmesio į nuoseklumą, raštą ar pačias mintis. Ištaisyti puslapiai atrodo pilnesni.
      Labai norėčiau paskaityti nors kokį Tavo darbelį, todėl vis dar naiviai laukiu kol mane pasieks Tavo tinklaraščio nuoroda su nauju įrašu. Patikėk, lauksiu kiek tik reikės!
      Sėkmės Tau žingsniuojant suaugusiojo keliu ir labai ačiū už (kaip visuomet) šaunų komentarą! ♥

      Panaikinti