pirmadienis, rugpjūčio 31, 2015

Vis dar laisva.

Kol kiti skundžiasi valandomis artėjančiais naujais mokslo metais, graudinasi, verkia ir gedi prabėgusios vasaros, aš tiesiog sėdžiu į viską abejingai žiūrėdama ir jausdama, kaip visi tie priekaištai ir skundai nubėga nuo manęs tarsi vanduo nuo žąsies. Pasirodo, jog mano laisvė nėra metų laikas, kurio metu nereikia eiti į mokyklą. Pasirodo, jog vis dėlto laisvę suvokiu kitaip ir jos man neriboja purvinas mokyklos pastatas, sudėliotas pamokų tvarkaraštis, namų darbai ar dar kokia nors atsakomybė užkrauta tos įstaigos. Aš vis vien jausiuosi visiškai nesuvaržyta. Ironiška, jog tą suvokiau paskutiniais mokslo metais. Visi tik žiūri į mane ir tyliai juokiasi, jog "net nepajusi kaip greitai šitie metai tau prabėgs". Šitą ir pati jau suvokiu, nes pastaruoju metu viskas lekia, man net nesusivokiant, kad tie besikeičiantys skaičiai kompiuterio ar telefono ekranuose, judančios laikrodžių rodyklės, skaičiuoja mano gyvenimo valandas.
Kol kas pas mane siautėja viena kitai prieštaraujančios emocijos, kurios verčia jaustis itin sutrikusiai ir pasimetusiai. Ir svarbiausia, jog tai, kas vyksta mano viduje visiškai nesusiję su artėjančiais mokslo metais. Pastarųjų galbūt netgi laukiu, nes vis dėlto paskutiniai ir tada jau mosiu ate visiems ir kelsiu sparnus iš to mažo miesto. Baisiausia yra tai, jog dabartinė būsena neleidžia susirikiuoti minčių, tapau išsiblaškiusi persona, kuriai viskas krenta iš rankų ir, kuri niekaip nesugeba visko tvarkingai susidėlioti savo galvoje. Viliuosi, jog prasidėję mokykliniai rūpesčiai bus geru antausiu mano padebesiais lakstančiai ir niekaip nusileisti nenorinčiai sielai. Nekenčiu, kai nejaučiu pagrindo po kojomis, jaučiuosi nesaugiai ir neužtikrintai. Man tikrai reikia susiimti ir grįžti į savo vėžes, paskutiniai metai juk.
Šiandien iš spintos išsitraukiau mokyklinę uniformą, kurią jau išaugau dešimtos klasės pabaigoje. Net nenoriu žinoti kaip ji atrodys dvyliktos pabaigoje, nes jau dabar vaizdas gana graudus. Anksčiau palietus tą grubią švarko medžiagą net pagaugai nueidavo per nugarą, o dievee, mokyklaa, o dabar - visiškai nieko. Ir nebedingo to lengvo jaudulio prieš rytojų, kad vėl reikės kvėpuoti šviežiai nudažytų mokyklos sienų kvapu, kvailai šypsotis seniai matytiems klasės draugams, mokytojams, o dar kitą dieną jau ir pamokose sėdėti ir vartyti ką tik gautus vadovėlius. Trys, du, vienas. Užsitrenkia durys ir už jų lieka vėjavaikė vasara. Bet nieko tokio. Neištverčiau likusi amžinai įkalinta tame pačiame metų laike.
Keistai pasiilgau rudens. Vasara man patinka dėl fizinės laisvės, tačiau ruduo dėl moralinės. Niekas kitas neverčia jaustis tokiai laisvai kaip tie lapų gniutulai po kojomis ar, rodos, amžinas lietus už lango. Ruduo man lygu žodžiui jauku.


Kokios nuotaikos prieš rugsėjį vyrauja pas Jus?

16 komentarų:

  1. "Ruduo man lygu žodžiui jauku."
    Lygiai taip pat galvoju apie rudenį.! Ir, be to, laukiu tiek dalykų, kurie už vasaros ribų, pasiklydę tarp rudų lapų, pilko lietaus ir sniego...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. O aš ir galvojau kaip čia tiksliau išsireiškus apie tą rudenį. Pavyko!
      Dėkoju už komentarą!

      Panaikinti
  2. Nuostabios Tavo mintys. Rodos, tokios paprastos, bet nuoširdžios ir tas sakinys "Anksčiau palietus tą grubią švarko medžiagą net pagaugai nueidavo per nugarą, o dievee, mokyklaa, o dabar - visiškai nieko".. Na nežinau, bet aš vis dar į uniforminį švarką reaguoju labai neigiamai :D
    Sekmės rašant ir toliau! :')

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai ačiū! Uniforminis švarkas visuomet kelia ne pačias mieliausias asociacijas. :D

      Panaikinti
  3. Liūdnai atrodo mokykla tavo įraše. Nesmagu, nors nebūtinai tai reiškia ką nors bloga. Kai pats buvau dvyliktokas, rugsėjo pirmoji visai nieko nebereiškė. Ir gerai, tikriausiai tokiu metu jau įprasta, kad yra svarbesnių dalykų. Sėkmės,

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Gali būti, kad liūdnai. Atrodo neliūdėjau, bet vis vien kažkiek melancholijos buvo, nes juk paskutiniai metai. Dėkojju už komentarą, o kas dėl sėkmės - prireiks!

      Panaikinti
  4. Kūl, Akvile, kūl. Net beveik pakeitei mano požiūrį į tą vietą, į kurią po valandos iškeliausiu.
    Ruduo man asocijuojasi su šiluma, nors nežinau, kodėl. Galbūt todėl, kad medžių lapai nusidažo šiltomis spalvomis?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Simona, ačiū. Džiaugiuosi, jog keičiu požiūrius. O kas dėl medžių lapų - labai geras pastebėjimas!

      Panaikinti
  5. Akvile, NUOSTABU! Tiek daug nuoširdumo, atviros širdies ir ir... net neįsivaizduoju, kaip turėčiau tinkamai apibūdinti.
    Juokinga, bet per mūsų mokyklos atidarymo šventę žaibavo ir griaudėjo. Oras atitiko daugelio mokinių nuotaikas. Bet ne mano. Man jau buvo nusibodusi vasara. Keista, jog taip sakau, bet gera būti tokia vienintele arba ne vienintele...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labai dėkoju, Skirmante! Ir ne, ne tu vienintelė, kuriai vasara atsibodo, yra ir daugiau tokių retų egzempliorių. ;)

      Panaikinti
  6. Nuoširdus, atviras, įdomus irašas! Nors į mokyklą pėdinu ne paskutinius metus, jaučiuosi lygiai taip, kaip tu: jokio verkšlenimo ar vėjavaikiškai leistų vasaros dienų gedėjimo. Nors rudens ne itin laukiu. Mėgau giedrą dangų, lengvai vėjelyje plevėsuojančias sukneles... Mokykla man nekelia daug emocijų, bet kaip pamilti lietų?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū už komentarą! O lietų mylėti labai paprasta. Tiesiog reikia atrasti tą jaukumą, kai lyjant lašai barbena į langą. ;)

      Panaikinti
  7. "Keistai pasiilgau rudens. Vasara man patinka dėl fizinės laisvės, tačiau ruduo dėl moralinės. Niekas kitas neverčia jaustis tokiai laisvai kaip tie lapų gniutulai po kojomis ar, rodos, amžinas lietus už lango. Ruduo man lygu žodžiui jauku."

    Būtent taip jaučiuosi ir aš. Ak, aš tokia laiminga!

    AtsakytiPanaikinti
  8. Kaip gražu! Vos tik perskaičius įrašą - pirmieji žodžiai susikaupė mintyse, kurios nuvargo po trijų dienų... :)) O įrašas iš tikrųjų labai šiltas, mielas, ir žinoma kvepiantis prisiminimais... Tiesą sakant amžinai toks pats metų laikas ir man atsibostų :) Šaunuolė!

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Dėkoju, Emilija! Dar vieną dieną pakentėk ir bus savaitgalis atsipūsti! ;)

      Panaikinti