Skaisti naktis.

Paaukok kelias sekundes savo gyvenimo ir pažvelk į save. Tu jaunas žmogus ir tu bijai. Jauti nesuvokiamą fobiją, ryji savo paties žodžius, nes bijai prabilti garsiau nei esi kalbėjęs anksčiau. Tau pernelyg rūpi kitų nuomonė, todėl tyli ir žvelgi į viską pernelyg atsargiai, skeptiškai ar net baugiai. Gyvenk dabar, daryk viską dabar. Nes niekas nelauks kol pagaliau tapsi jaunu ir drąsiu, nieko nebijančiu žmogumi. Protingai rizikuok, atverk kitiems savo paslaptis. kurios trokšta to, parodyk, kas esi iš tiesų ir nebesislėpk. Juk būtent šitas gyvenimas ir yra tavo, kodėl nepadarius jo tokio, kokio ir nori. Kada mes susiprasime, jog turime galimybę daryti ką tik norime ir kada suvoksime, kad kitų nuomonės yra tik nuomonė, kuri negali mūsų fiziškai sužeisti ar morališkai palaužti. Mes kiekvienas esame savotiškai stiprus ir galingas, tik dažniausiai slepiame savo potencialą ir bijome atsiverti, todėl ir nugyvename gyvenimą, nesužinodami kokie iš tikrųjų esame, neatsiveriame iki galo. Kadangi b

Individai, tokie kaip mes, braunasi į gatves stebėti tyro dangaus, žinodami, jog tokios galimybės pasitaiko tik kartą gyvenime, kadangi naktis vis dėlto susidėvi ir susitepa. Tamsusis paros metas sugeba puikiai įtikinti, kad juoda spalva laikina, o ryte ji jau bus mirusi. Tik mes jau būsime tai pamiršę, o galbūt net neatkreipę dėmesio. Peršasi  mintis, kad žmogus juodą stumia kuo toliau nuo savęs, nors atėjo laikai, kai naktys skaistesnės už žmones, kurie jomis nemiega. Tiesiog niekaip neįveikiami stereotipai apie tamsą ir naktis, nors būtent diena ir yra tas fenomenas, kurio labiausiai reikėtų bijoti. Dienomis daiktai yra šiurpiai realūs ir tikri, atskleidžiami tikruosiuose savo pavidaluose. O naktyse yra taip lengva pasislėpti ir paslėpti. Mes bijome tamsos, nesuvokdami, kokią didelę paslaugą ji daro mums, slėpdama kiekvieno nuodėmes ir skaudulius. Tyros naktys būna tokios ramios ir lengvos, jog net nesinori miego, norisi pasidžiaugti taikia būsena, kuri apima sėdint lauke ir užvert