penktadienis, lapkričio 11, 2016

Kaip gyvena filologė.

Aš net nespėjau čia atskleisti to fakto, jog šešioliktų metų liepos mėnesį aš griebiau savo atestatą ir visam laikui užvėriau mokyklos duris kaip mokinė. Iš suolą trinančios paauglės tapau studente, kuri pasirinko pakankamai truputį savižudikišką kelią ir įstojo į anglų filologiją, net nenutuokdama kokios sudėtingos studijos laukia. Atvykau į tą semestro tašką, kai bandai ieškoti kaltininkų dėl šiek tiek susikusio proto, miego stokos bei pakankamai sudėtingų paskaitų, bet tik dar labiau susierzini, jog dėl viso to pati ir esi kalta. Juk aš ir rinkausi tai, ką dabar veikiu.
Kalendoriuje įžūliai šypsosi lapkričio mėnuo, o man vis dar keista vadinti save studente, filologe ar dar kuo ir dar keisčiau kiekvieną rytą žiūrėti į užrašą "Vilniaus Universiteto Filologijos Fakultetas". Jaučiuosi tarsi rugpjūčio pabaigoje, švelniai tariant, buvau išplėšta iš namų ir išmesta kaip mažas, bejėgis padarėlis į šaltą, nepažįstamą erdvę, kuri iš pradžių tikrai baugino, tačiau dabar viskas atrodo šviesiau ir galbūt netgi gražiau. Tačiau čia tik erdvė, ją galima pažinti ir su ja galima susidraugauti. Visai kitas dalykas yra patys dalykai toje erdvėje ir gebėjimas juos pripažinti bei suvokti, nes kartais gali atrodyti vienaip, nors tiesa visiškai skiriasi nuo vizijos. O įpročiai yra šventas dalykas, nes pirmomis studijų savaitėmis tik ir galvojau, jog kuo greičiau pripratus būti kol kas man svetimame mieste su svetimomis taisyklėmis, man bus lengviau toliau gyventi jame. Tačiau Vilnius nebuvo labai svetimas, jis pakankamai draugiškai priėmė. Universitetas irgi. Dabar apsipratus su gyvenimu kažkur kitur reikia tik atrasti balansą tarp tikslų ir jų siekimų. Parašius pirmuosius atsiskaitymus universitete, gavau gerą spyrį į minkštąją ir dabar laukiu nesulaukiu kito kolio, kuriam ruošiuosi, jei reikės ir visą naktį. Nereikia savęs gailėti, kad kažkas nesiseka, reikia rodyti kitiems, kad pasistengus tu pasitaisysi. Man tik reikia išgyventi pirmąją sesiją. Po jos nukris pakankamai didelė našta nuo pečių. Galbūt net atsiras įprotis to study my ass off. Kaip niekad esu ryžtingai nusiteikusi sau įrodyti, jog galiu išsilaikyti ir galiu pavežti visą krūvį. Aš nemeluosiu, dalykai, kuriuos mokausi man tikrai nuoširdžiai patinka ir yra įdomūs, tik sudėtinga taip greitai persiversti iš įprasto mokyklinio režimo į universiteto.
Kartais pagaunu save galvojant, jog mokykloje buvo ne taip jau ir blogai, tačiau labai stipriai abejoju ar vėl norėčiau grįžti į tą nepatogų suolą, kuris kai kuriose srityse man buvo per ankštas ir labai nepatogus. Juolab, kai studijuodama pagaliau būti savimi ir nemeluoti tiek kitiems, tiek sau, kad mėgstu matematiką ar, kad biologija man labai pravers. Patekusi į Vilnių kažkiek pasikeičiau, nes nebesijaučiu tokia lengvai pažeidžiama ar uždara, kokia buvau mokykloje. Ten vyrauja tokia atmosfera, kuri lyg ir suvaržo bei neleidžia būti gryna ir tikra asmenybe, kokia esi iš tiesų. Tačiau dabar aš atradau savo vietą, net neabejoju.
Na, bet šiaip, filologė gyvena visai neblogai, nes po ranka turi viską, ko anksčiau taip troško ir siekė gyvenime, Meilės, laimės, savarankiškumo, komunikabilumo ir dar daugybės kitų savybių, dalykų, fenomenų, kurių man taip stigo. Visi jie čia, netoli, per ištiestos rankos atstumą. Filologei gerai, filologei patinka.



12 komentarų:

  1. Smagu Tave vėl čia matyti! Ir labai jaukus įrašas - net gera skaityti!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Skaitau ir negaliu atsidžiaugti, kad pažystu toki žmogu jau daugybė metu. Žinoma, ko ir labiausiai bijojom, kad astumas darys savo, kad studijos užims mūsu gyvenime daug laiko.. kaip sakėm, taip ir yra. Bet žinai, aš esu rami, nes galiu skaityti tavo nuostabius darbus..nuo kuriu pasikraunu geru emociju.. ir tik tada suprantu, kad juk Tau viskas gerai, kad esi verta būti anglu filologe, tu verta tooo ir dar daugiau. Prašau ir toliau mus džiugink savo žodžiais.
    Su meile, R. V.❤️

    AtsakytiPanaikinti
  3. Labai fainas įrašas. :D Sudomino labai filologės profesija - norėčiau kad išsamiau papasakotum kas ten per profesija. :D Nes internetas nieko gero nedavė :/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. parašyk man į gmail'ą ar kur nors (dešiniame šone yra mano kontaktai), papasakosiu taip išsamiai, kad net universitetų tinklalapiai taip nepapasakos. :D

      Panaikinti
  4. Nors ir ne tos pačios kalbos filologijas bandome krimsti, tačiau jaučiu, jog galiu tave suprasti. Atrodo, viskas taip įdomu, bet kartu ir taip sunku... Br. Bent akimirkai norėčiau negalvoti apie mokslą, bet jis jau sapnuojasi...o tau dar ne? Laikysis, laikykimės abi, filologės stiprios.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. filologai filologus supranta, nesvarbu kokias kalbas mokosi. taip, man jau sapnuojasi egzaminai, kuriuos reikės laikyti per sesiją. :)
      laikykimės, filologe!!

      Panaikinti
  5. Labai įdomu buvo paskaityti, kaip jaučiasi anglų filologijos studentė. Pati esu abiturientė ir galvoju apie filologiją. Bet dabar jau abejoju ar įstosiu.. Ir iš tikrųjų viskas gąsdina: kitas miestas, žmonės aplinka. Bet tikrai norėčiau studijuot filologiją ir pajausti tą studento gyvenimą ;D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. filologijoj labai smagu! nesvarbu, kokią pasirinktum. mane tai pat gąsdino viskas, tačiau pripranti ir labai greitai susitaikai su aplinka, patikėk manimi! ;))

      Panaikinti
    2. Man baisiausias dalykas dabar yra ar išvis aš kur įstosiu, nes siaubingai koją kiša matematika..

      Panaikinti
    3. jeigu stosi į filologiją, matematika labai kojos nekiš, believe me. net jei įstosi į mokamą vietą, nes matkės nelaikysi, po pirmos sesijos, labai didelė tikimybė, kad tave į nemokamą perkels. bet įstot, tai tikrai įstosi. ;)

      Panaikinti