antradienis, gegužės 23, 2017

Atradimai: The Neighbourhood.

Pradėsiu nuo to, jog nėra blogai, kai pirmiausia perklausai pačią populiariausią tam tikros grupės dainą, kurią beveik visi žino. Ji tampa tarsi nuoroda ar gaire vedančią tolyn į atlikėjų kūrybą. Gilyn ir gilyn, kol atsirandi ties pirmomis jų išleistomis dainomis. Būtent taip dažniausiai ir atrandu naują muziką. Ne išimtis buvo ir The Neighbourhood ir jų Sweater Weather, ko gero viena iš populiaresnių šios grupės dainų. O viskas prasidėjo nuo to, jog kažkada girdėjau kaip mano sesuo klausė šios dainos. Tada net nelabai atkreipiau dėmesį, tačiau po kiek laiko, pati savavališkai susiradau ir pradėjau vis dažniau ir dažniau klausyti, paskui prie šios dainos prilipo ir kažkokios asociacijos, ji pradėjo man kažką priminti, kažkuo vis labiau patikti. O dabar aš sėdžiu jau perklausiusi visą jų diskografiją ir suvokianti, kokia vis dėlto man yra artima šios grupės kūryba. Palyginus dar neseniai susikūrusi grupė, turi labai savotišką stilių ir manierą. Visi jų muzikos klipai yra juodi balti ir man tai atrodo labai žavu, pasak pačių atlikėjų, jie nori, kad klausytojai pajustų tą "juoda-balta" fenomeną ir jų muzikoje. Beveik kiekvienoje dainoje yra kažkokia paslėpta reikšmė, dainų žodžiai keistai iškalbingi ir dažnai sukrečiantys iki sielos gelmių, įdomios ir dar niekada negirdėtos pačios muzikos variacijos, trumpai tariant, viskas, ko man dažniausiai reikia ir ko aš ieškau. Labai daug emocijų tave aplanko, kai klausai The Neighbourhood. Nežinau kodėl, tačiau jų muzika keistai traukia ir keistai veikia. Man patinka, jog jie kalba apie tokius dalykus, kurių mes dažniausiai bijome ir dėl kurių labai dažnai tylime, atrodo, jog visi tabu garsiai atpasakojami The Neighbourhood kūryboje.
Labiausiai į galvą šiomis dienomis yra įsirėžusi būtent viena The Neighbourhood daina. "Afraid", kurioje taip tiksliai nupiešiamas ir parodomas didžiausias mano nerimas - būti pakeista kažkuo kitu, kažkuo geresniu ir nuolat dėl to nerimauti, kažkas juk tuoj užims mano vietą. Nujaučiu, jog daugelis mūsų kartais dėl to sunerimsta. Man labai patinka ir pats video, kuriame vokalistas reprezentuoja savo kūną kaip meno formą. Ir, žinoma, tas prašymas, jog tiesiog leiskite man būti. Savimi. Juk visuomet atsiranda žmonių, kurių lūkesčiai viršija ribas ir mes nenorėdami jų nuvilti panikuojame ir stresuojame, stumdami save ne tik iš komforto zonos ir už tos ribos, kuri simbolizuoja tapimą kažkuo kitu. Kartais reikia tiesiog prašyti, jog leistų mums būti tokiais, kokiais mes esame. Kad mums nebūtų baisu, jog mus pakeis geresniais.
Pastaruoju metu, aš labai atvira naujiems atlikėjams ir vis randu kažką gero, arba tiesiog prisimenu senas geras meiles, tokias kaip Arctic Monkeys ar Muse. Negaliu sakyti, jog man jie buvo atsibodę, galbūt aš tiesiog buvau labai pripratusi prie jų kuriamos muzikos, tačiau kai karts nuo karto sumainai mėgstamas grupes ir vietoje vienų paklausai kitų, atrandi kažką naujo beveik kiekviename kūrinyje.

P.S. Labai noriu, jog sugaištumėte keletą minučių ir užpildytumėte anketą, kuri man labai padėtų! Nuoširdus ačiū kiekvienam!
----> Anketa

2 komentarai:

  1. O kodėl norint užildyti anketą prašo prisijungti/prisiregistruoti? :/

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. oii, ne tas link'as. :D atsiprašau, jau sutvarkiau. ;))

      Panaikinti