Po pirmo kurso.

Ėmė jis ir baigėsi, o aš dar taip nerimavau prieš jį ir man taip keistai nejauku ir baugu buvo. Ir štai, dabar aš džiaugiuosi vasaros atostogomis ir jaučiu kaip artėja rugsėjis, kol kas pasiklydęs kažkur horizonte, todėl jo dar nematyt, bet jis netoli. O su juo ir antras kursas. Grįžau iš Vilniaus namo jau visai vasarai. Prisipažinsiu, jog truputį keista ir galbūt net šiek tiek ilgu, nes juk sostinė taip šiltai ir draugiškai mane priėmė, ten jaučiausi lyg grįžusi kažkur, kur gerai, ten, kur tave priima toks koks esi. Tačiau ir namuose gerai, galbūt buvau pasiilgusi ir tos lengvos ramybės, tos gamtos, kuri supa mane ir artimųjų. Rugsėjo mėnesį aš siaubingai visko bijojau, o dabar galima sakyti, jog jau laukiu antro kurso ir laukiu, ką man dar mestelės likimas. Aš jau pasiruošusi tai sugauti. Esu tikra, jog nieko nenustebinau pasirinkusi filologijos studijas, juk visi žinojo tą viešą paslaptį apie mano rašliavojimus, galbūt nustebinau tik tuo ir tik lietuvių kalbos mokytoją, kai praneši