ketvirtadienis, birželio 29, 2017

Po pirmo kurso.

Ėmė jis ir baigėsi, o aš dar taip nerimavau prieš jį ir man taip keistai nejauku ir baugu buvo. Ir štai, dabar aš džiaugiuosi vasaros atostogomis ir jaučiu kaip artėja rugsėjis, kol kas pasiklydęs kažkur horizonte, todėl jo dar nematyt, bet jis netoli. O su juo ir antras kursas. Grįžau iš Vilniaus namo jau visai vasarai. Prisipažinsiu, jog truputį keista ir galbūt net šiek tiek ilgu, nes juk sostinė taip šiltai ir draugiškai mane priėmė, ten jaučiausi lyg grįžusi kažkur, kur gerai, ten, kur tave priima toks koks esi. Tačiau ir namuose gerai, galbūt buvau pasiilgusi ir tos lengvos ramybės, tos gamtos, kuri supa mane ir artimųjų. Rugsėjo mėnesį aš siaubingai visko bijojau, o dabar galima sakyti, jog jau laukiu antro kurso ir laukiu, ką man dar mestelės likimas. Aš jau pasiruošusi tai sugauti.
Esu tikra, jog nieko nenustebinau pasirinkusi filologijos studijas, juk visi žinojo tą viešą paslaptį apie mano rašliavojimus, galbūt nustebinau tik tuo ir tik lietuvių kalbos mokytoją, kai pranešiau, jog vis dėlto būsiu anglistė, o ne lituanistė. Visiems atrodo, jog anglų kalbą rinkausi dėl tų perspektyvų, kurių lietuvių filologija neturi. Tačiau čia tik stereotipas, kuris visiškai neturėjo įtakos mano pasirinkimui. Nors ir labai nedaug trūko, jog paskutinę dieną sistemoje būčiau į pirmą vietą ištempusi lietuvių filologiją, bet aš vis tiek pasirinkau save vadinti angliste. Galbūt šiek tiek keista, nes kiek tik esu bendravusi su kitais jaunesniais, dar mokyklos nebaigusiais, tinklaraštininkais ar savamoksliais rašytojais, didelė jų dalis kalba apie lietuvių filologiją, o ne kokią nors kitą. Mano nuomone, jog jeigu ir esi šioks toks rašytojas nieko blogo nenutiks, jeigu vis dėlto pasuksi į kitą kalbą. Lietuvių kalba neturi kažkaip įpareigoti, jog jeigu ja rašau, tai būtinai turiu stoti į šią filologiją. Džiaugiuosi, jog vis dėlto apsistojau ties anglų filologija ir po pirmo kurso galiu be jokio abejonės šešėlio sakyti, kad kuo toliau, tuo nuoširdžiau pradedu įsimylėti būtent šią kalbą. Ir tai buvo labai protingas sprendimas. Visa ta sritis atrodė nauja, neištyrinėta ir neapžiūrėta ir nors šiek tiek baugu, jog dabar suvokiau, jog ta sritis beprotiškai didelė ir užima milžinišką plotą, nuo to darosi tik įdomiau.
Buvau lengvai nustebusi, kai supratau tokį dalyką, jog mano stipresnė pusė yra kalbotyros sritis, o ne literatūros. Atrodo, jog ir knygų daug skaitau, ir literatūros pamokos būdavo įdomios ir mano mėgiamos, tačiau pasirodo, kad to tiesiog neužtenka, norint labai gerai išmanyti pačią literatūrą. Aš tik praplėčiau savo mąstymo galimybes, tačiau vis dar nelabai suvokiu krūvos dalykų, kurie man atrodo tokie keisti ir galbūt net kvaili, jog sunku patikėti, kad taip iš tiesų gali būti ir kad taip nusprendė itin protingi ir gabūs žmonės. Literatūros teorija tiesiog ne man, man daug smagiau gilintis į tai, kaip susiformavo vienas ar kitas žodis per šimtus metų, kas ten vyksta su visai angliškai garsais ir kaip veikia veiksmažodžiai viename ar kitame kontekste. Anglų kalba man labiau patinka, kai ją pačią galima nagrinėti, o ne kūrinius ja parašytus. Į literatūrą geriau nesivelti, ten pernelyg didelė raizgalynė, kurioje labai lengva pasiklysti ir neberasti kelio atgal visose tose interpretacijose ir įvairiausiose teorijose.
Pirmas kursas buvo tarsi savotiškas išbandymas, kurio metu reikėjo tiesiog išsilaikyti ir neleisti, kad tave parblokštų žemyn. Galbūt galėjau ir geriau su visu tuo krūviu ir spaudimu susitvarkyti, tačiau galiu truputį nedrąsiai teigti, jog vis dėlto atsilaikiau. O tai ir buvo svarbiausia. Ir nereikia apsigauti, jog jeigu gerai moki vieną ar kitą kalbą, tai bus lengva ir filologijoj. Filologijoj kartais sunku būna ir patiems geriausiems. Tai nėra toks lengvas mokslas, koks dažnai būna piešiamas visuomenės. Tai labai daug darbo, daug bemiegių naktų, skaitant įvairiausius tekstus ir daug mąstymo, nuo kurio kartais atrodo net smegenys perkaista. Tačiau man patinka ir savęs nelabai kur kitur įsivaizduoju.

6 komentarai:

  1. Filologijoj kartais būna sunku ir patiems geriausiems... Sakyčiau, net ne kartais, o visuomet jiems būna sunkiau nei tiems, kurie atėjo per klaidelę.... Eh, velniai nematė, ačiū už pasidalintus įspūdžius ir pirmyn! Pavasarok, poilsio po bemiegių naktų tikrai reikia. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. ačiū, Neringa! tau taip pat linkiu gero poilsio ir šaunios vasaros! ;))

      Panaikinti
  2. Smagu, kad daliniesi, tokie įspūdžiai yra naudingi būsimiems abiturtientams, tokiems kaip aš. :D Kažkada traukė kalbos, jos sekasi, bet visgi laiku supratau, kad ne man filologija.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. džiaugiuosi, jog yra kažkokios naudos iš mano patirties. :D matai, filologija ne vien tik kalbos, labai daug ir istorijos yra, tų šalių kultūros ir panašių dalykėlių. galbūt tai ir apsunkina šias studijas...

      Panaikinti
  3. Buvo įdomu paskaityti, priminė tuos jau savotiškai senus ir nostalgiškus laikus, kuomet pati buvau pirmakursė - nors ir ne filologijos. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. pirmas kursas toks savotiškas fenomenas, būna labai sunku, tačiau po kiek laiko labai smagu prisiminti. :)

      Panaikinti