Skaisti naktis.

Šeštadienio naktį savo lovą pasiekiau ir panirau į padorų miegą apie penktą valandą ryto. Penktadienį apie vidurnaktį grįžome iš kelionės po Gdanską. Prieš kiek daugiau nei savaitę, vėsesnį vasaros vakarą, susižvejojau slogą. Niekaip neperskaitau vienos knygos. Kažkoks neidentifikuotas alergenas, nežinomu būdu, tačiau įtariu, jog per tiesioginį kontaktą su manimi, pateko į mano organizmą ir sukėlė didžiulius bėrimus ant viso kūno. Visai atsitiktinai gavau savo mėgstamiausių kvepalų buteliuką dovanų. Sąsiuvinis guli nepildomas. Po truputį pradedu galvoti apie naujus mokslo metus ir nostalgiškai prisimenu savo pirmąjį rudenį sostinėje, kuris nors buvo ir baisus, bet savotiškai jaukus. Viešbutyje, kuriame gyvenome Gdanske, visai netyčia atradau labai skanią arbatą, kurios kelis pakelius pasiėmiau ir parsivežiau namo. Per visą rugpjūtį danguje mačiau gal penkis meteorus. Norų sugalvoti nespėjau. Viešėdama Kaune, pas tetą, netyčia pradėjau žiūrėti "Medikopterį" ir atmintyje iški

Pabaigusi seną sąsiuvinį, kuriame buvo kraunamos visos mintys iš mano galvos, aš pasiėmiau kitą - tamsiai žalią su violetinėmis gėlytėmis. Liūdina tik tai, jog į jį sugebu užrašyti tik porą eilučių per kelias dienas. Galvoje įsivyravo tokia buka tuštumą, jog net skauda. Aš atšaukiau artimos man sielos paieškas ir nebestūgauju vieniša, tačiau suvokiau, jog dabar reikės skelbti įkvėpimo medžioklę. Tos neišreikštos mintys graužia smegenis, tačiau būti užrašomos irgi nenori. Pastaruoju metu blaškausi kaip koks pasimetęs zuikis laukuose. Nerandu sau vietos. Tokio kampelio, kuriame galėčiau sėsti ir rašyti tol kol ranka paskaus. Esu pradėjusi nemažai kūrinių, tačiau niekaip nesugebu jų užbaigti, nes kažko trūksta. Atrodo, idėja yra, mintyse sudėlioti net sakiniai, tačiau prisiversti viską prisėdus surašyti niekaip nepavyksta. Visi man kartoja "Rašyk! Tau gi taip gerai sekasi tai daryti". Tačiau jie nesuvokia, koks tai kruvinas ir skausmingas procesas, jeigu nori padaryti kažką graž