Pranešimai

Rodomi įrašai nuo Lapkričio, 2017

Tai kaip ten su tuo rašymu?

Vaizdas
Kažkada minėjau, jog papasakosiu apie savo santykius su šiuo pomėgiu. Nemanau, jog tam tikram laiko tarpui praėjus, kažkas pasikeitė mano mintyse ar suvokime apie tai. Aš vis dar šiek tiek pasimetusi ir truputį sutrikusi. Atrodo yra ketinimų, laiko, sąlygų ir aplinkybių tam, tačiau neprisiverčiu atsisėsti ir sudėti kažko į gerą, skanų ir kokybišką tekstą. Galbūt mano smegenis ir mąstymą taip paveikė studijos, jog nagrinėdama kitų kūrinius pamiršau kaip parašyti savo. Kol kas mano veikla susijusi su kūryba apsiriboja aplankalo su savo darbais tvarkymu, dėliojimu iš vienos vietos į kitą Word'o piktogramas ir skaitant senus rašinėlius, juos pataisant ir viskas. Nors ir esu prisižadėjus sau daugiau nei tai. Esu sau prisižadėjus pildyti tą aplankalą, o ne tvarkyti jį. Noriu būti realiste; aš knygos tikriausiai neišleisiu, nors daugelis būtent to ir tikisi iš manęs, neva palyginus jaunos, bet kažkokio potencialo savyje užkaupusios rašinėtojos. Mano visas potencialas išblėso, mūzos pabėg

Liūdesys mane myli.

Vaizdas
Padariau išvadą, jog šis jausmas išgyvena kažkokią keistą simpatiją gyvam žmogui – man. Šią emocija savo vaizduotėje piešiu kaip per daug išstypusią, pernelyg liekno sudėjimo žmogystą, tiksliau vaikiną. Jo aprangoje vyrauja puikiai suderinti pilki atspalviai, sielvarto kupinos šviesiai melsvos akys. Liūdesys nuolat šiaušia savo trumpus juodus plaukus, styrančius ant prakaulaus veido su įspūdinga žandikaulio linija. Ilgi, laibi pirštai nuolat mėšlungiškai graibo megztinio kraštą, ilgos rankos kartais mėgsta pasiilsėti sunertos ant krūtinės, o laibos kojos – stovi tarsi du tvoros strypai įkasti į žemę. Plonos lūpos, niekuomet nesišypsančios, nebent kartais išsiriečiančios į apmaudų vypsnį, įrėmina ir užbaigia Liūdesio išbalusio veido bruožus. Kuomet mes susitinkame, jis mėgsta skėstelti rankomis, lyg norėtų šiuo gestu išreikšti džiaugsmą mane matydamas. Deja, bet tai jam svetima. Jis nežino, kas tai ir net nemoka šypsotis. Juk niekas net nebandė įsivaizduoti laimingo Liūdesio. -